Taip pat skaitykite: Kaip išmanieji telefonai pavogė kelionių džiaugsmą?
Nenusiaukite batų, kol lėktuvas nepasiekė kreiserinio aukščio ir kol jis nepradėjo leistis. Jei teks greitai bėgti iš lėktuvo, kabinoje ir prie jos gali būti nuolaužų, tad batų prireiks.
Rinkitės vietą kuo arčiau išėjimo
Išgyvenusieji katastrofose paprastai sėdi ne toliau nei už septynių eilių nuo išėjimo. Dar didesnė tikimybė išgyventi, jei sėdėsite ne toliau nei už penkių eilių nuo išėjimo.
Sėdėkite prie praėjimo
Nėra didelio skirtumo, ar sėdėsite lėktuvo priekyje, ar gale, bet statistiškai, tikimybė išgyventi didesnė, jei sėdite prie praėjimo, o ne prie lango, nes galėsite daug greičiau pasiekti išėjimą.
Šeimai geriausia sėdėti drauge
Kritinėje situacijoje atskirai sėdintys šeimos nariai prieš evakuaciją bando surasti vienas kitą, o tai sukelia sumaištį. Užsisakykite vietas šalia, o jei skrendate su pigių skrydžių bendrove, kurioje iš anksto rezervuoti vietų negalima, įlipę į lėktuvą paprašykite, kad pasodintų kartu. Taip pat susitarkite, kas atsakingas už kiekvieną vaiką, kad įvykus avarijai nereikėtų blaškytis.
Pasipraktikuokite atsisegti saugos diržą
Stebėtinai daug žmonių ne iškart sugeba atsisegti saugos diržą, nes dauguma mėgina mygtuką spausti, panašiai kaip atlaisvinant saugos diržą automobilyje. Lėktuve patariama būti prisisegus visą laiką, kol sėdite.
Suskaičiuokite, už kiek sėdynių eilių nuo jūsų yra išėjimas, priekyje ir už jūsų (jei vienas būtų užtvertas). Nelaimės atveju, tamsiame ar dūmų sklidiname lėktuvo salone galite ir neįžvelgti, kur išėjimas.
Ištikus nelaimei, žmonės neretai praeina pro atsarginius išėjimus, nepastebėdami jų. Artėjant pakilimo ar leidimosi metui, patariama sėdėti savo vietoje tiesiai ir apsidairyti aplink, fiksuojant atsarginius išėjimus.
Pasipraktikuokite nuo smūgių apsaugančią sėdėjimo poziciją
Sėdėti prie išėjimo – joks pranašumas, jei fizižkai nesugebėsite iki jo nusigauti. Pozicija, kai galva nuleista, prispausta prie lėktuvo sėdynės ar kelių ir pridengta rankomis, sumažina tikimybę, kad avarinio nusileidimo metu prarasite sąmonę, ant jūsų nukritus daiktams, ar susilaužysite galūnę.
Amanda Ripley, parašiusi knygą „Neįtikėtini dalykai: kas ir kodėl išgyvena per katastrofą“ („The Unthinkable: Who Survives When Disaster Strikes - And Why“), ne vienus metus tyrė, kaip veikia smegenys katastrofų metu. Ji atskleidė, koks mąstymo būdas ir elgesys gali padėti išgyventi.
Imkitės vadovavimo
Ištikus katastrofai, žmonės dažniausiai būna pasyvūs ir nuolankūs. Panika pasitaiko itin retai, daug dažnesnė yra tyla ir paklusnumas. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje įvyko nemažai katastrofų, kuriose keleiviai išgyveno pradinio smūgio metu, bet buvo rasti negyvi savo sėdynėse, prisisegę saugos diržus.
Psichologai išsiaiškino, kad tokia reakcija būdinga bet kokioje situacijoje, kai žmonės būna pasyvioje pozicijoje prieš įvykstant nelaimei. Lėktuve mes klausom nurodymų ir elgiamės pagal juos – ne mes kontroliuojam situaciją. Žmonės linkę išlikti pasyvūs ir įvykus katastrofai.
Išklausykite saugos instruktažą
Saugumo ekspertai išsiaiškino, kad kuo daugiau informacijos keleiviai sužino iki avarijos, tuo veiksmingiau jie elgiasi jos metu. Žmonių, kurie perskaito saugumo instrukcijas, išgyvenimo tikimybė didesnė. Taip yra todėl, kad nepažįstamoje aplinkoje mes linkę atsiriboti. Kuo geriau susipažinsite su aplinka – pavyzdžiui, suskaičiuosite, kiek eilių nuo mūsų iki išėjimo, tuo mažesnė klaidų tikimybė.
Prisiimkite atsakomybę
Nelaimės atveju žmonės linkę susitelkti į grupes ir rūpintis vieni kitais. Žmonės, kurie sėdi netoli išėjimų, gali išgelbėti šimtus gyvybių, jei judės pakankamai greitai. Daugybę kartų įsitikinome, kad keleiviai vengia išstumti avarinio išėjimo duris – tai prieštarauja prigimčiai. Jei pasiruošite iš anksto, galėsite įveikti šį savisaugos instinktą.
Treniruokitės
Svarbu žinoti, kodėl patariama elgtis vienaip ar kitaip. Pavyzdžiui, jei nuleidžiamos deguonies kaukės, visada sakoma, kad pirmiau ją reikia užsidėti patiems, ir tik po to vaikui – jei tai žinosite, pradėjus staigiai kristi slėgiui (tai neretai pasitaiko) turėsite 10 sekundžių prieš prarasdami sąmonę, ir spėsite užsidėti kaukę.
Išgyvenimo tikimybė priklauso nuo tinkamo elgesio
Statistiniais duomenimis, 1983–2000 m. įvykusiose rimtose lėktuvų katastrofose išgyveno 56 proc. keleivių. Svarbu suvokti, kad išgyventi įmanoma, ir kad išgyvenimo tikimybę labai padidina tinkamas elgesys. Jei išliksite ramūs, pasitikintys savo jėgomis ir aktyvūs – šansai išgyventi padidės.