Ryškiausiai kinetozė pasireiškia plaukiant jūra, ypač stipriai banguojant. Jūrligės simptomai paprastai išnyksta trečiąją supimo laive dieną, arba išlipus iš automobilio, nors kartais simptomai išryškėja ir vėliau.
Supimas sukelia konfliktą
Sveikatos sutrikimo, kurį sukelia supimas, gydytojai nevadina liga. Tačiau jos požymius jaučia milijonai žmonių. Transporto priemonėje ar kokiame įrenginyje ilgai supamo žmogaus pusiausvyros sistema sudirginama, sutrinka motorika.
Smegenys reaguoja į pojūčių nesutapimą: akys ir kitų organų receptoriai fiksuoja vieną judėjimą, o vidinės ausies receptoriai, atsakingi už pusiausvyrą, gauna visai kitą informaciją apie kūno padėties kitimą erdvėje.
Šis vadinamas sensorinis konfliktas paveikia nervų sistemą, todėl žmogus sudirgsta, jam pradeda skaudėti galvą, silpnėja valia. Atakos sulaukia ir kraujotakos sistema: sutrinka pulsas, purto šaltis, išpila prakaitas, galima net apalpti. Nemaloniausias išbandymas – pykinimas, seilėtekis, vėmimas, pilvo skausmai.
Erzina net besisupantys
Žmonių jautrumas ilgam supimui labai skirtingas. Jis priklauso ir nuo fizinės organizmo būklės, mitybos ypatumų bei kt. Pasitaiko labai sunkių formų, o kai kurie asmenys jūrligei nepasiduoda.
„Štai vieni žmonės be problemų supasi sūpynėse, o kiti net negali ramiai stebėti, kaip kas nors supasi. Nuo ausies iki smegenų yra begalė už pusiausvyrą atsakingų jungčių ir kurioje vietoje yra įvykęs anatominis pokytis nustatyti labai sunku. Priežasčių, kodėl ne visi serga šia liga, gali būti įvairių“, – pastebėjo Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja otorinolaringologė Audronė Lapinskienė.
Dažniausiai jūrligės simptomai patiriami vaikystėje. Kai kurie mažyliai iš viso negali važiuoti automobiliu, o vėliau ją išauga. Taip pat supimui yra jautresnės moterys, ypač nėštumo ar menstruacijų metu.
Galima ir treniruotis
Ryškiausiai kinetozė pasireiškia plaukiant jūra, ypač stipriai banguojant. Kartais ją gali sukelti bandymai skaityti judančioje transporto priemonėje, aštrūs kvapai, erzinantis apšvietimas. Jūrligės simptomai paprastai išnyksta trečiąją supimo laive dieną, arba išlipus iš automobilio, nors kartais simptomai išryškėja ir vėliau.
„Pagrindinė pagalbos priemonė – imbieras, jo tabletės. Kažkokio kito gydymo netaikome. Galima žmogui pačiam pasistengti savo vestibiuliarinį aparatą kažkiek ištreniruoti. Aišku, geriausia rinktis mažiausiai nepatogumų sukeliantį keliavimo būdą“, – aiškino gydytoja.
Ji patarė jautriems žmonėms prieš kelionę sočiai neprisivalgyti. Plaukiant laivu siūloma nebūti užsimerkusiam, o žiūrėti kuo toliau įsmeigus akis į horizontą. Važiuojant automobiliu – žiūrėti į priekį, o ne pro šoninius langus.
Verta žinoti
Prieš kelionę treniruokite savo vestibiuliarinį aparatą: mankštinkitės, sukite galvą ratu, palinguojant į šonus, šokinėkite per virvę ir kt.
Prieš išvykdami išgerkite vaistų nuo kinetozės, keliaudami turėkite imbiero, šaltos arbatos su mėtomis ar citrinomis, vandens. Mažiausiai valandą prieš kelionę nepersivalgykite, nevalgykite daug riebaus maisto, nevartokite alkoholio, gazuotų gėrimų, saldumynų.
Keliaudami sėskite automobilio priekyje, laivo denio viduryje, lėktuvo centre Važiuodami neskaitykite, nežiūrėkite filmų ir kt. Pasistenkite miegoti.
Jei pradeda pykinti, giliau kvėpuokite. Galima pauostyti mėtų, citrinų, imbierų, ramunėlių, rozmarinų eterinių aliejų kvapo. Rankos nykščiu pamasažuokite kitos rankos delno centre esantį tašką, patrinkite riešus ir kt.