Kaip reikiant užsimojo – dykumoje įkūrė šalį

Susipažinkite su Zaqu Landsbergiu – Niujorko menininku, kuris sukūrė savo užuovėją nuo judraus didmiesčio gyvenimo. Zakistanas – menininko sukurta šalis Utos dykumoje.

Viskas prasidėjo 2005 m. – tada Zaqas įsigijo 2 arus žemės Utos dykumoje vos už 610 dolerių. Gal nepatikėsite, bet žemę jis nusipirko interneto parduotuvėje „eBay“. Nuvykęs į savo įsigytą plotą jis pirmiausia įsmeigė raudonos ir geltonos spalvos vėliavą, kad ateityje atskirtų savo žemę. Paskui jam šovė mintis įsteigti čia mini šalį, pavadintą jo vardu. Taip atsirado Zaqistanas.

„Kai pirkau žemę, buvo ką tik praūžęs uraganas Katrina, politiniu požiūriu, tai buvo tamsus laikas mūsų šalyje, – pasakojo Zaqas. – Pamaniau – vadovausiu šaliai geriau už tuos klounus. Pradėjau kurdamas nuo nulio dykumoje.“ Šalies moto tapo žodžiai „Kažkas iš nieko“.

Dabar Zaqas apsilanko Zaqistane kasmet, pabūna kelias dienas ir sukuria po paminklą. Ten dabar yra Pergalės arka, plastikinių lauko gėlių lova. Kupolą prieš dvejus metus nugriovė stiprūs vėjai. Pastatyti ir vartai su užkardu, o savo interneto svetainėje Zaqas pardavinėja pasus po 40 dolerių. Zaqas neketina statyti namų, nes arti nėra vandens šaltinio. Artimiausias miestelis – Montello yra už 60 mylių.

Dalis artimų Zaqo draugų yra Zaqistano piliečiai, turi pasus, kartais ten nuvyksta papramogauti. Jo mergina Ana Fisyak neseniai paprašė pilietybės. Mergina pasakojo, kad dykumoje pirmą kartą pamatė Paukščių taką, kad ten labai gražūs saulėlydžiai ir saulėtekiai, tačiau pareiškė, jog negalėtų ten gyventi: „Ten tarsi Mėnulyje, veikiau kaip Marse – karšta, vėjuota, raudona, akmenys.“

„Tai neįtikėtinai nuošali ir atšiauri vieta“, – pasakojo Michaelas Abouzelofas, turintis Zaqistano pasą. – Nėra priežasčių, dėl kurių kas nors norėtų ten gyventi.“

Zaqas sutinka, kad vieta ne itin tinkama gyventi: „Dieną labai karšta, naktį šalta, kartais pučia labai stiprus vėjas. Aš pripratau prie tos vietos, bet turbūt tik tiek ir įmanoma.“ Tiesa, jis nepagailėjo 10 000 dolerių savo Zaqistanui patobulinti.

„Mano tikslas – kad vieną dieną Zaqistanas taptų pripažinta valstybe“, – pridūrė jis. Zaqas kasmet moka nuosavybės mokesčius, bet vis tiek pareigūnai negali suprasti, kodėl jis nori įsteigti čia valstybę. Na o Zaqas mielai aiškina: „Nėra teisinių standartų, apibrėžiančių, kas yra šalis, o kas nėra. Apibūdinčiau Zaqistaną kaip de facto nepriklausomą. Valdžia nepripažįsta Zaqistano suverenumo, tačiau negali man uždrausti čia tvarkytis. <...> Man priklauso dykumos, kurioje ničniekas negyvena, plotelis. Pirmiausia mane reikėtų surasti. Zaqistanas yra ir dar labai ilgai gyvuos.“