Kaišiadorių katedra - grakštus neogotikinis reliktas

Lietuva gali pasigirti ne tik lankytinų vietų, bet ir bažnyčių gausa. Jų Lietuvoje suskaičiuojama apie 800. Daugelis šventovių mena seniausius mūsų valstybės laikus, istorijos vingius, saugo sukauptas meno vertybes.

„Keliaujant po Lietuvą, verta aplankyti ne tik muziejus, užkopti į piliakalnius ar pasivaikščioti regioniniame parke. Ne mažiau įdomios net mažiausios bažnytėlės. Jos geriausiai atspindi tai, ką Lietuva išsaugojo per 620 krikščionybės metų“, – pasakojo leidyklos „Terra Publica“ direktorė Danguolė Kandrotienė.

Šią vasarą išleidę jau ketvirtąjį leidinį apie bažnyčias – „Kaišiadorių vyskupijos bažnyčios“ – leidyklos darbuotojai vieningai pritaria, kad bet kuri didelė ar maža bažnyčia gali nustebinti savo grožiu ir unikalumu.

Kaišiadorių krašte verta aplankyti Kristaus Atsimainymo katedrą. Ji stovi Kaišiadorių mieste. Kaišiadorys – sena gyvenvietė, žinoma nuo XVI amžiaus. XIX a. antrojoje pusėje nutiesus geležinkelius ir pastačius stotį ėmė augti pats miestas.

Kaišiadorių katedra – neogotikinis pastatas su neoromaninio dekoro elementais. Jo architektūrai, kaip ir daugeliui Lietuvos neogotikinių bažnyčių, būdingas grakščių proporcijų į viršų siaurėjantis pirmame tarpsnyje kvadratinis, antrame – aštuonkampis bokštas (pagrindinio fasado centre).

Taip pat – smailiaarkės įgilintos langų ir durų nišos. Išskirtinis katedros savitumas – abipus šoninių navų prie pagrindinio pastato prijungtos gana žemos koplyčios.

Viduje įrengta vienuolika altorių – didysis, du dvigubi šoniniai ir šeši koplyčių altoriai. Didįjį altorių 1933 m. sukūrė meistras Vincentas Jakševičius, padedamas sūnaus Silvano. Tai mūrinis, tinkuotas ir polichromuotas rausvomis granito spalvomis altorius.

Ypatingas didžiojo altoriaus kairėje pusėje stovintis didelis unikalus medinis vyskupo sostas su baldakimu (aut. V. Jakševičius). Sostą sudaro trijų laiptelių pakyla, baldakimas ir krėslas.

Baldakimas dekoruotas vyskupo mitra, kryžiumi ir pastoralu, kurie visi įkomponuoti dantytoje arkoje. Meistras taip pat išdrožė ąžuolinius krėslus kapitulos kanauninkams.

Nedidelė atviro tipo klausykla, datuojama XVIII–XIX a., – seniausias katedroje saugomas baldas. Keturios neogotikinės klausyklos sukurtos Kauno baldžių 1993 metais. 1996 m. vargonus pagamino meistras Antanas Šauklys.

Katedros kriptoje palaidoti Kaišiadorių vyskupijos ganytojai Juozapas Kukta ir Teofilius Matulionis. J. Kuktos epitafinę lentą sukūrė skulptorius Vladas Žuklys, arkivyskupo T. Matulionio – skulptorius Domas Čepas. Vienas iš trijų katedros varpų, nulietas iš geležies 1655 m., dailėtyrininko G. Žalėno nuomone, yra itin įdomus ir vertingas.

Pastačius katedrą, buvo pastatyta šventoriaus tvora su unikaliais vartais, kurių elementai atkartojo pačios katedros pagrindinio fasado dekoratyvinį sprendimą. 1966 m. dalis šventoriaus tvoros buvo nugriauta.

1992 m. katedros šventorių apjuosė nauja raudonų plytų mūro ir metalo strypų tvora su trijų neogotikinių arkų vartais. Smailėjančių vartų arkų nišose stovi iš medžio drožinėtos keturių evangelistų skulptūros.