Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose prasidėjus Adventui pagrindinėse miesto vietose įsikuria kalėdinės mugės, kurios prisideda prie šventinės atmosferos kūrimo mieste, rašoma pranešime spaudai. Jose galima įsigyti ne tik įvairių skanėstų – nuo karšto vyno ir šokolado iki belgiškų vaflių ir kaštainių – bet ir amatininkų dirbinių.
Tačiau Lietuvoje palyginti kalėdinių turgelių tradicija nėra labai gili, o jų plotai – pakankamai nedideli. Todėl verta į šią tradiciją pasidairyti kitose šalyse, tuo pačiu pasilepinant save kelione svetur.
Drezdenas – kalėdinių mugių sostinė
Seniausia kalėdinė mugė dar 1434 m. buvo surengta Vokietijoje, Drezdeno mieste. Tada ji vyko tik vieną dieną – pirmadienį prieš Kalėdas. Praėjus pasninko laikotarpiui, miestiečiai įsigydavo mėsos savo šventiniam stalui. Dabar ji tęsiasi visą Advento laikotarpį iki pat Kūčių vakaro.
Per amžius Drezdeno kalėdinė mugė išaugo į didelės apimties renginį – miesto širdyje esančioje Altmarkt aikštėje kasmet įsikuria apie 250 medinių, kalėdiniais ornamentais išpuoštų namelių, kuriuose pardavinėjamos įvairios saksoniškos vaišės bei rankdarbiai.
Bene žymiausias tradicinis gaminys, pardavinėjamas Drezdeno kalėdinėje mugėje – Stollen. Tai lengvas, nedaug cukraus turintis vaisinis pyragas. Mugėje taip pat galima užkąsti vokiškų dešrelių, paragauti vietinės gamybos tradicinio karšto vyno Glühwein ar imbierinių kepinių.
Kelionę į Drezdeną rengiančio organizatoriaus „Kelionių laikas“ vadovė Ilona Jozėnienė pasakoja, kad šiame mieste dar gyvos Viduramžių tradicijos.
„Drezdenas – vienintelė vieta visoje Vokietijoje, kur galima aplankyti teatralizuotą mugę, vykstančią Karališkųjų rūmų Riterių kiemelyje. Tai tarsi viduramžiškas turgus su senaisiais amatais, su to meto madomis ir pramogomis, burtininkais ir alchemikais, laužais ir eliksyrais“, – sako I. Jozėnienė.
Rankdarbiai, liaudiškas menas – kitas svarbus mugės akcentas. Čia pardavinėjamos kalėdinės piramidės, rūkantys vyrai (vok. Räuchermänner) ir kitos mažos figūrėlės.
Įdomu tai, kad būtent Drezdene 1999 m. pastatyta didžiausia kalėdinė piramidė, patekusi į Gineso rekordų knygą, jos aukštis – 14,62 m. Kalėdinės piramidės įprastai būna apie pusės metro aukščio. Jos padarytos iš keleto medinių dalių ir kiek primena karuselę, o jų viršuje įprastai būna įtaisytas propeleris, kurį suka žvakių šiluma, todėl sukasi ir visa piramidė.
Šviesų magija Paryžiuje
Nors ryškiausios kalėdinės mugės nuo seno rengiamos Vokietijos miestuose, įdomių šventinių tradicijų galima išvysti ir kituose Europos miestuose – Romoje, Paryžiuje ar Prahoje.
Spalvingai kalėdiniu laikotarpiu sužiba šviesų miestu vadinamas Paryžius. Nors jis taip pramintas dėl to, kad būtent Prancūzijos sostinė buvo viena iš Apšvietos epochos intelektualinių centrų, toks įvardijimas tinka ir pažodine prasme – juk Eifelio bokštui apšviesti naudojama per 20 tūkstančių lempučių.
„Šventiniu laikotarpiu Eliziejaus laukai tampa daugiau nei dviejų kilometrų ilgio šviesos juosta, nuo Santarvės aikštės iki pat Triumfo arkos. Mieste yra daugiau nei 30 tiltų, kurie vakarėjant jaukiai apšviečiami. Kalėdas Paryžius visada pasitinka ryškiai ir žaismingai“, – pasakoja I. Jozėnienė.
Paryžiuje taip pat gausu kalėdinių mugių. Vieną iš tokių galima rasti žymiajame Monmartro rajone, šalia Švč. Jėzaus Širdies bazilikos. Tai nedidelė, bet žavi ir spalvinga mugė, kurioje galima paragauti karšto vyno ar skrudintų kaštainių, įsigyti unikalių rankų darbo aksesuarų ar vaikiškų žaislų.
Dar viena šventinė pramoga Prancūzijos sostinėje – čiuožyklos. „Trucadero sode kiekvienais metais stovi kalėdinis miestelis, o ten įrengta ir ledo čiuožykla. Tai nepaprasta vieta, mat iš ten atsiveria vaizdai ir į Eifelio bokštą. Skrosti ledą pačiūžomis Eifelio fone – tai pasakiškas jausmas“, – kalba I. Jozėnienė.
„Į Rygą, į Rygą, į saldainių fabriką...“
Norint susipažinti su kitų šalių kalėdinėmis tradicijomis, skristi į tolimą Europos kraštą visai nebūtina – kelionių organizatoriai siūlo apsilankyti ir kalėdinį šurmulį patirti kaimynių šalių miestuose.
„Norintiems pataupyti, Varšuva – puikus pasirinkimas. Be kalėdinių mugių, kurioms turėsite daug laisvo laiko, pamatysite ir įdomiausius istorinius Lenkijos sostinės objektus – į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą senamiestį, Karalių pilį, Šv. Jono katedrą ir kitus. Iš tokios kelionės parsivešite ne tik gerą šventinę nuotaiką ar dovanėlių, bet ir pamatysite istorinę Varšuvą“, – pasakoja I. Jozėnienė.
Kalėdinis laikotarpis yra neatsiejamas nuo saldumynų. Saldžiausios šventės laukia tų, kurie nuspręs vykti į Rygą, mat šios kelionės metu ne tik pamatomas Kalėdų laukiantis miestas, bet ir vykstama į Laimos šokolado muziejų.
„Čia susipažinsime su Laimos šokolado istorija, kaip jis atsirado ir buvo gaminamas dar XIX amžiuje, paskanausime šokoladinio gėrimo. Vėliau keliausime žvalgytis po Rygos senamiestį, pamatysime vėlyvaisiais viduramžiais statytą pilį, o po to turėsime galimybę susipažinti su tikra kalėdinių eglučių įvairove – gausybę eglučių individualiai kuria Latvijos dailininkai bei meno akademijos studentai“, – sako I. Jozėnienė.
Ne ką prastesnis pasirinkimas netolimai kelionei – Estijos sostinė Talinas. Čia galima išvysti ne tik pačią sostinę, bet ir jos apylinkes – Hidrolėktuvų uosto muziejų, Šv. Brigitos vienuolyno griuvėsius ir Tarptautinį jūrų uostą.
„Tuo tarpu kalėdinės tradicijos Taline – ypač gilios, mat šiame mieste eglutė statoma nuo 1441 metų. Tai seniausia tradicija visame pasaulyje. Talino mugėse galima paragauti įvairių estiškų patiekalų, pradedant juoda kraujiine dešra, baigiant imbieriniais meduoliais“, – apie Talino šventinius ypatumus kalbėjo I. Jozėnienė.
