Taip pat skaitykite: Miestelis, saugantis paskutinės Europos pagoniškos sostinės liekanas
Šis yra Marvelės priemiestyje - maždaug toje vietoje, kur Kauno miestas ribojasi su Kauno rajonu. Piliakalnio bruožus – pylimą, aikštelę, stačius šlaitus pirmasis pastebėjo ir apžiūrėjo apeivis, aplinkosaugininkas Giedrius Vaivilavičius.
Šventės dieną, skambant dūdmaišio garsams jis iš titnago įskėlė kibirkštį ir ant akmenų pakelto nedidelio padėklo įkūrė ąžuolinėmis malkomis kurstomą ugnį.
Marvelės piliakalnis yra Nemuno slėnio aukštumose. Iš šiaurės, rytų ir vakarų 7–11 m. pločio ir 39 m. ilgio dydžio piliakalnio aikštelę saugo stačiašlaitės griovos, nuo pietų pusės gina 15 m ilgio, 1–2,5 m aukščio pylimas. Duobėse ant pylimo matyti perdegusio molio tinko trupinių, taigi, gilioje praeityje, prieš tūkstantį ir daugiau metų ant piliakalnio būta gynybinių įtvirtinimų.
Marvelės piliakalnis – jau septintasis Kauno mieste. Jis kaip ir Vieškūnų, Aukštųjų Šančių, Pajiesio, Marvos dvaro ir Veršvų piliakalniai yra Nemuno krante. Į šiaurę – šiaurės vakarus nuo Marvelės piliakalnio yra archeologų plačiai tyrinėtas to paties pavadinimo kapinynas. Jame, matyt, savo laiku ir buvo palaidoti Marvelės piliakalnio įkūrėjai ir gynėjai.
Įdomus faktas, kad prieš tris mėnesius mokomosios studentų iškylos metu taip pat buvo rastas naujas piliakalnis Vilniaus mieste, Gariūnų priemiestyje.