Šio verslo kasdienybė – politiniai, technologiniai, kultūriniai Lietuvos ir egzotinių šalių skirtumai, sudėtinga logistika ir didelė loterija rinkoje. Tam ryžtasi tie, kurie jaučia tikrą aistrą kavai ir geba priimti skirtingas taisykles pasaulio kavos žemėlapyje.
Pasak kavos žinovo, „Huracán Coffee“ kavinių tinklo vadovo Vytauto Kratulio, norint sėkmingai vystyti kavos verslą, be abejo, pirmiausiai reikia išmanyti apskritai apie pačią kavą, antra – pažinti kiekvienos šalies skirtingas kavos veisles ir suvokti jų potencialą rinkoje, trečia – gebėti komunikuoti, susikalbėti su skirtingų kultūrų žmonėmis ir diplomatiškai suktis iš sudėtingų situacijų. O jų pasitaiko susiduriant su egzotiškų šalių realijomis, vystant verslą su Bolivija, Salvadoru, Kosta Rika, Brazilija, Indonezija, Hondūru ir kitomis. Taigi – kaip kava atkeliauja iki Lietuvos?
Konkurencija su visu pasauliu
V. Kratulis įsitikinęs, kad atrasti geros kavos augintojus dažniausiai padeda asmeninės pažintys ir patirtys. Norint pirkti ir prekiauti egzotiška kava, būtina investuoti į asmeninius ryšius, ypač žinant, jog dėl kavos konkuruojama su visu pasauliu. Konkurenciniu trikdžiu dažnai tampa ir dideli atstumai. Pavyzdžiui, Amerikoje kava prekiaujančios kompanijos vystosi žymiai greičiau, turi savo tiekimo etatus, kurie neršia po visas Centrinės Amerikos kavos šalis, o skrydis jiems trunka tik 3, ne 48 jungtinio skrydžio valandas, kaip, pavyzdžiui, europiečiams.
Neseniai iš Bolivijos grįžęs, prezidento vardo kavos konkurse „Torneo Nacional Taza de Calidad Café Presidencial Evo Morales Ayma“ teisėjavęs V. Kratulis pastebi: „Net jei esi taip arti geros kavos kaip niekas kitas, dar nereiškia, kad jos gausi lengvai, nes norinčių daugėja astronomine progresija. Sudėtinga ne tik Bolivijoje, bet ir kitose šalyse. Nedaugelis gali užauginti visų geidžiamą kavą, ir nedaugeliui pavyksta tos kavos įsigyti“. Kita vertus, Vytautas neneigia, kad boliviečiai jį noriai priima ir sutinka savo kavos ūkiuose, o į konkursą teisėjauti pakvietė antrą kartą iš eilės: „Tai šį tą reiškia – jie vertina Lietuvą kaip vieną iš autoritetingų, kavos kultūrą puoselėjančių Europos šalių ir užmegztus verslo santykius nori išlaikyti“.
Kas sudaro ypatingos kavos kainą?
Tarp kavos žinovų kokybiška kava yra vadinama „specialty“, taiklų lietuvišką atitikmenį, pasak Vytauto, rasti sunku. Pasirinktas tokios kavos apibūdinimas – „ypatinga“ kava. Tokia, kuri išieškota, ne atsitiktinai atrinkta, prieš nusprendžiant įsigyti – daugybę kartų paragauta svetur, o prieš parduodant savo krašte – dar daugiau kartų skrudinta, ieškant geriausios skrudinimo formulės. Visa tai atsispindi ir kavos kainoje.
Anot Vytauto, mažai besidominčiam gali pasirodyti, jog skonio skirtumo tarp „specialty“ vadinamos kavos pupelių ir masinėje prekyboje esančios maltos kavos – nėra arba jis menkas, o tuo tarpu kainos skirtumas – ženklus. Kokybiškos kavos kainą lemia daug savo specifiką turinčios veiklos sudedamųjų dalių: kavos pupelių geografija ir rūšis, ūkininkų darbas jas nuskinant, paruošiant, kavos žinovo įdirbis atsirenkant žalias kavos pupas, jų gabenimas į kitą šalį, tolesnis jų paruošimas vartojimui, nekalbant apie kitus elementus, būdingus verslui. Tad ruošiantis pirkti kavą egzotinėje šalyje, reikia gerai pasverti, ar tokią kavą pargabenus, paskrudinus, pristačius į parduotuves – jai atsiras pirkėjas, ar vietos rinkai ji patiks. Tam reikia ir patirties, ir nuojautos.
„Net jei turi galimybę nupirkti geidžiamą kava, įsigijus lieka klausimas, ar jos kaina bus adekvati, ar ją sugebės įvertinti rinka. Lietuvos žmonės, regis, jau pasiruošę daug mokėti už šampaną ar už ypatingą mėsą, bet už kokybišką kavą mokėti brangiau dar tik pratinamės. Vis dėlto tikiu, kad kavos kultūra Lietuvoje tik stiprės“, – neslepia V. Kratulis.
„Organic“ – ne visada privalumas
Kavos versle daug kas priklauso nuo ūkininkų, kurie sprendžia, kokio skonio kavą ir kaip auginti. Bendraudamas su Bolivijos ūkininkais V. Kratulis išgirdo, kad jie nori parduoti daugiau ir labai skanios kavos augindami derlingesnes ir atsparesnes ligoms rūšis. Tačiau kavos eksperto teigimu – nepaisant patraukliai skambančių ketinimų, tai reiškia visiškai kitą kavos kokybę – derlingų ir atsparių ligoms medelių kavos skonis nėra geras.
„Užuot kovoję su kavamedžių ligomis išbandydami įvairias kitas praktikas, Bolivijos ūkininkai yra linkę auginti paprastesnius, atsparesnius arabikos kavamedžius, jų kokybę kompensuodami skambiu ženklu „organic“. Šiuo atveju buvimas „organic“ – nėra privalumas. Akivaizdu, kad supratimas apie kavos kokybę tarp Bolivijos kavos augintojų ir reiklių kavos pirkėjų yra skirtingas“, – patirtimi dalinasi V. Kratulis.
Bolivietiškos kavos mėgėjai iš viso pasaulio baiminasi, kad toks atsainus boliviečių ūkininkų požiūris kenkia ir dėl to šios kavos turime nepakankamai. Boliviečių kava laimi prestižiškiausius konkursus ir ji parduodama aukciono būdu. Tad ją nuperka verslininkai, pasiūlę didžiausią kainą ir negailintys ūkininkams premijų. Taip siekiama motyvuoti Bolivijos kavos augintojus išlaikyti aukščiausios kokybės kavos lygmenį.
Kavos žemėlapio kontrastai
Kavos entuziastas pabrėžia, kad atsakymo, kurios šalies kava pati geriausia – nėra. Aukštos kokybės kavos galima rasti visame kavos pasaulio žemėlapyje – skiriasi tik šalių agrariniai ypatumai, ūkininkų ir valstybės požiūris į kavą. Pavyzdžiui, vidutiniškai vienas kavos medelis Bolivijoje šiemet davė 250 g uogų, iš kurių geriausiu atveju liks tik 100 g pupelių.
Palyginimui – Brazilijoje šimtamečiai kavamedžiai duoda po 28 kg uogų, o joms apdoroti jau reikia mechanizuotos technikos, kombaino. Boliviečiai skundžiasi, kad jiems nepadeda valstybė, tačiau ir Brazilijoje agrarinis verslas niekaip neremiamas. Mat tai yra verslas, juo užsiimančio žmogaus reikalas, ir jokių dotacijų kaip Europos Sąjungoje savo ūkininkams jie neteikia.
Dar kitaip yra Kosta Rikoje. Ten ūkininkai labai pažengę. Jie taiko ir atranda įvairiausius kavos pupelių apdorojimo būdus, yra labai darbštūs. Bet šioje šalyje egzistuoja kita problema – miestas užkariauja plantacijas. Jos menksta, nes miestas plečiasi jų sąskaita. Žmonės tose vietose nori gyventi, o ne auginti kavą. Ši šalis turi kitokią santvarką, viziją – „Ekologinis rojus“.
Ir kavos atžvilgiu kitokią politiką. Vos atvažiavus, jau oro uoste lentynose pamatysi šortus iš perdirbtų plastikinių butelių, o viešbutyje rasi tik ekologiškus atributus. Ir priešingai, Bolivijoje tropinis miškas kertamas, jo vietoje užsėjant žemę koka, kuri yra pelningesnė už kavą – mat koka derlių duoda keletą kartų per metus, o kava, priklausomai nuo rūšies, dažniausiai tik vieną.
Lietuva – besivystanti kavos rinka
Vytautas neslepia, kad aistra kavai, kelionės, skonių paieškos ir noras Lietuvoje gerti aukščiausios kokybės produktą kainuoja kantrybės ir pastangų. Sudėtinga logistika – vienas iš neišvengiamų keblumų kavos kelyje į Lietuvą. Praėjusiais metais Bolivijos kavą teko skraidinti lėktuvu, mat Bolivija neturi savo uosto. Visi kroviniai iš ten gabenami į Čilę, Arikos jūrų uostą, o tai – papildomos laiko ir lėšų sąnaudos. Į nuomojamą laivo konteinerį telpa 300 maišų, tačiau Lietuvos rinkai užtenka ir 30. Tad net jei už kavą verslininkas nori ir gali mokėti brangiai, kai jos kiekis toks nedidelis – transportavimas laivu atsieina neadekvačiai daug. Dėl tokių priežasčių kava mūsų rinką pasiekia lėktuvu. Šiuo atveju tai irgi brangu, o dar ir neįprasta, tačiau užtrunka gerokai trumpiau.
Vis dėlto, nei geografiniai atstumai, nei kultūriniai ar agrariniai skirtumai neužkerta kelio kokybiškai kavai į Lietuvą. Kiekviena kavos kelionė suteikia naujos, verslui reikalingos patirties ir įgūdžių, o kavos gerbėjų rinka Lietuvoje nors dar nedidelė – tačiau vystosi. Pasak Vytauto, galime neabejodami teigti, kad Lietuvoje yra pačios aukščiausios kokybės kavos iš viso pasaulio – tiek rafinuotam, tiek kavos kultūrą beatrandančiam skoniui.