Visame pasaulyje vestuvių tradicijos labai skirtingos. Kai kurių jų laikytis visai nesunku, tačiau yra tokių, kurios net drąsiausias merginas atbaidys nuo vestuvių.
Mergaitės nuo mažumės svajoja apie tai, kokia bus jų vestuvių diena. Jos įsivaizduoja, kokią suknelę vilkės, kaip prisieks amžiną meilę savo išrinktajam ir kaip laikysis visų svarbiausių tradicijų.
Žinoma, kai kurių tradicijų laikytis visai nesunku, tačiau šiame sąraše tradicijos, kurios net drąsiausias merginas atbaidys nuo vestuvių.
Škotija. Įsivaizduokite šlykščiausius dalykus pasaulyje. O dabar įsivaizduokite, kad jūsų draugai ir artimieji visus tuos dalykus mėto ant jūsų, kol visą padengia bjauriais dalykais ir tada pririša jus prie medžio. Nesmagu, taip? Tai tipiškas ikivedybinis nuotakos pažeminimas, su kuriuo nuotakos susiduria kai kuriose Škotijos dalyse. Sakoma, kad jei būsima nuotaka iškentės tai, galės iškentėti ir visas santuokoje iškilsiančias negandas.
Kinija. Nieko nestebina per vestuves raudančios nuotakos ar jų mamos, tačiau Kinijoje esančios Tuija genties moterys vestuvines ašaras perkelia į naujas aukštumas. Likus lygiai mėnesiui iki vestuvių, nuotaka privalo verkti po valandą kiekvieną dieną. Po dešimties dienų prie verkimo maratono prisijungia nuotakos mama, o dar po dešimties ir jos senelė ir seserys. Mėnesio pabaigoje visos šeimos moterys verkia kartu su nuotaka. Kodėl? Pasak Tujia žmonių, nuotaka ir jos šeimos moterys taip reiškia džiaugsmą, nes jų raudos skamba skirtingai ir taip sudaro tarsi melodiją.
Fidžis. Vienas iš daugelyje šalių gyvuojančių vestuvių papročių jaunikio kreipimasis į nuotakos tėvą prašant mylimosios rankos. Tačiau Fidžyje prašant tėvo atiduoti savo dukrą, neužtenka gražiai paprašyti. Norėdamas vesti mergina, būsimasis jaunikis nuotakos tėvui turi atnešti banginio dantį. Gal tai ir neatrodytų taip baisu, tačiau pagalvokite – banginio dantį galima gauti tik dviem būdais: juodojoje rinkoje arba tiesiogiai iš banginio burnos. Tai tikras pasišventimas meilei.
Pietų Sudanas. Pietų Sudane yra įsikūrusi Neurų gentis. Kaip ir daugelyje pasaulio šalių, taip ir čia, santuoka yra įprastas dalykas. Tačiau tam, kad santuoka čia būtų pripažinta reikia pasistengti. Pagal Neurų genties papročius, santuoka nėra tikra tol, kol moteris nepagimdo bent dviejų vaikų. Berniukai tai ar mergaitės – nesvarbu, svarbu, kad būtų du. Jei moteriai nepavyksta pastoti ir ji nesusilaukia dviejų vaikų, vyras turi teisę prašyti skyrybų.
Kenija. Kiekvieni tėvai jaučia pareigą palaiminti savo sūnaus ar dukros sąjungą su jų antrąją puse. Taip jie tikisi suteikti jiems harmonijos ir laimės. Kenijoje gyvenančios Massai bendruomenės tėvams ši pareiga taip pat nesvetima. Po vestuvių, nuotakai ir jaunikiui išvykstant iš kaimelio, nuotakos tėvas apspjauna dukros galvą ir krūtis, taip linkėdamas laimingo gyvenimo.
Švedija. Vykstant vestuvių puotai nuotakai ir jaunikiui nereikėtų palikti vaišių stalo. Jei kuriam nors iš jų prireikia pasinaudoti tualetu ar dėl kitų priežasčių atsistoti nuo stalo, antroji pusė yra visa išbučiuojama. Jei nuo stalo pasitraukia jaunikis, visi vyriškos giminės atstovai vestuvėse turi teisę prieiti prie nuotakos ir ją visą išbučiuoti. Tą patį gali padaryti ir merginos jaunikiui, jei nuotaka nusprendžia kažkur išeiti.
Airija. Turbūt vienas gražiausių momentų vestuvėse yra pirmasis jaunųjų šokis. Tiesa, Airijoje šis šokis turi vieną reikalavimą – nuotaikos pėdos privalo visada liesti žemę. Tad jaunikis jos negali pakelti ant rankų ar romantiškai apglėbęs pasukti ratu. Kodėl? Airiai tiki, kad jei nuotakos kojos pakils nuo žemės, atlėks piktosios fėjos ir nusineš nuotaką su savimi. Piktosios fėjos mėgsta gražius dalykus, o nuotaka vestuvių dieną yra ypatingai graži. Tad jei nuotakos kojos nesieks žemės, piktosios fėjos išsineš šį grožį su savimi.
Indija. Kai kuriose Indijos dalyse gyvuoja paprotys, jaunikiui einant prie vestuvių altoriaus nusiauti batus. Vos tik jaunikis nusiauna apavą, prasideda didelis sąmyšis. Visos merginos nuotakos pusėje bando jaunikio batus pavogti, o tuo tarpu, visi vyrai jaunikio pusėje bando padaryti taip, kad joms tai niekaip nepavyktų. Jei nuotakos šeimai pavyksta pavogti batus, jos gali juos laikyti tol, kol jaunikis sumoka išpirka. Pavogti batus nėra taip paprasta, tad dažnai vaikai tampa šnipais, kurie padeda įgyvendinti šią misiją.
Vokietija. Vestuvių dieną jauniesiems nešti dovanas yra, turbūt, vienas įprasčiausių dalykų. Nors šiais laikais daugelis naujajai šeimai dovanoja pinigus, kartais, kaip ir anksčiau, pasitaiko tų, kurie dovanoja buities rakandus ar indus. Vokietijoje jauniesiems dovanoti indus yra įprasta. Tiesa, šiais indais jaunieji negauna pasidžiaugti. Vos atėję svečiai prie jaunųjų kojų sudaužo visus ką tik padovanotus indus. Manoma, kad dūžtančių indų triukšmas atbaido piktąsias dvasias.
Afrika. Pirmoji vestuvių naktis tikrai ypatinga. Bent jau anksčiau, tai buvo pirmasis kartas kai jaunieji sugula į vieną lovą ir... Kai kuriuose Afrikos kaimeliuose įprasta, kad jaunuosius į guolį palydi vyriausia kaimo moteris. Ji stovi šalia lovos visą laiką kol jaunieji sutvirtina santuoką ir aiškina nuotakai ką daryti, kad vyras liktų patenkintas. Nors ir įprasta, kad ši pareiga atitenka vyriausiajai kaimo moteriai, dažnai pasitaiko, kad prie lovos stovi ir pamokymus dalina nuotakos mama.
Kongas. Vestuvės – laimingiausia diena daugelio žmonių gyvenimuose. O ką daryti jei per visas vestuves negali iš laimės nei nusišypsoti? Tokia tradicija gyvuoja Konge. Pagal Kongo papročius, jei norite, kad jūsų santuoka būtų priimta rimtai, negalite per visą ceremoniją išspausti nė mažiausios šypsenos. Kitaip tariant – pasilaikykite savo džiaugsmą sau.
