arba: 12 pasaulio vietų, garsėjančių stebuklais

Tie, kas gyvenate Ukmergėje, Panevėžyje, Šiauliuose ar kur nors Lietuvos šiaurėje ir esate važiavę iš Vilniaus viešuoju autobusu namo, tikriausiai esate matę šią heroję (žr. nuotrauką). Taip, kalbu apie Ukmergės stoties laikraščių pardavėją. Kiekvieną kartą autobusui sustojus Ukmergės stotyje, autobuso salone pasirodo ji.

Rankose laikydama šūsnį laikraščių ji šaukia: „Lietuvos žinios“, „Valstiečių laikraštis“!.." Viskas kaip ir būtų gerai, juk kiekvieno miesto stotyje yra laikraščių pardavėjų.

Pavyzdžiui, Panevėžio autobusų stotyje anksčiau dirbdavo labai mandagus vyriškis, kuris, įlipęs į autobusą, ne tik pranešdavo, kokią spaudą parduoda, bet ir pakomentuodavo pagrindinius straipsnius. Seniai jį bemačiau, tikriausiai susirado darbą geresnėje įmonėlėje. Per geras jis buvo laikraščiais prekiauti.

Taigi Ukmergės laikraščių pardavėja yra visai nepanaši į jį. Jai šis darbas labai tinka. Nežinau, kiek ji juo mėgaujasi, bet jis tikrai jai tinka. Aukšta, kad visi matytų, turinti skardų balsą, kad visi girdėtų, tiesų žvilgsnį, ji diena iš dienos nešina laikraščiais lipa iš vieno stovinčio autobuso į kitą ir siūlo pirkti.

Laikraščių pardavėja

Patraukė ji mane savo išskirtiniais galvos apdangalais. Kaskart ją matau vis su skirtinga kepure, skrybėle ar skrybėlaite. Vasara ar žiema - jos galvą puošia skirtingos kepuraitės: su snapeliu, spalvotos ar vienspalvės, su kutosėliais, dryžuotos ar taškuotos, su bumbulu ant viršaus ar gėlėtos, kaskart vis kita.

Nė karto nesu mačiusi jos su ta pačia skrybėle. Atvykusi į Ukmergės autobusų stotį imu nekantriai laukti šitos pardavėjos ne todėl, kad norėčiau nusipirkti laikraščių, noriu pažiūrėti, kokia nauja skrybėje šį kartą ji mane nustebins. Dėl to pasaulis ir yra įdomus - nė pats nesupranti, kada lygioje vietoje gali nustebti.

Keliautojau! Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime universalųjį Londono „TOP 10“ vadovą!