„Su lėktuvais keliaujančių žmonių bagažu susiję įvykiai per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo trečdaliu, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu. Įpusėjus vasarai fiksuojame, kad dažniausiai žmonės patenka į situacijas, kai jų bagažas vėluoja kelias valandas ar paras. Paprastai jis atsiranda, tačiau dažni atvejai, kuomet vėluojantis bagažas jo savininką pasiekia apgadintas, o dalis daiktų būna dingę. Ši rizika itin padidėja, kai lagaminai yra klaidingai pakraunami į lėktuvus, skrendančius ne į Šengeno erdvės ir ne į Europos Sąjungos šalis“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ kalbėjo kelionių ir asmens žalų skyriaus vyresnysis ekspertas Vytautas Endrijaitis.
Pasak V.Endrijaičio, 35 proc. visų su bagažu susijusių įvykių sudaro jo apgadinimo atvejai. „Dažniausiai kreipiamasi dėl sulaužytų ratukų, praskelto lagamino korpuso, sulūžusios rankenos, sugadintų užtrauktukų. Kai įmanoma ir ekonomiškai tikslinga bagažą remontuoti, jį laikome sugadintu. Išmoka vienam bagažo vienetui siekia 250 eurų, o visiems sugadintiems daiktams – 500 eurų“, – sakė draudimo bendrovės atstovas.
Jo teigimu, bagažo praradimų pasitaiko rečiausiai ir šie atvejai dažniausiai patiriami naudojantis jungiamaisiais skrydžiais. „Įprastai lagaminas yra laikomas prarastu praėjus 21 dienai nuo skrydžio ir šį faktą patvirtinus vežėjui. Tokiais atvejais yra svarstomas naujo lagamino pirkimas. Lagamine buvusių daiktų vertė yra vertinama pagal bagažo svorį, tačiau jei nukentėjęs žmogus gali pateikti daiktų pirkimo sąskaitas ar kvitus, tuomet jie yra objektyviausias kriterijus įvertinant patirtus nuostolius. Už vieną prarastą bagažo kilogramą keleiviui įprastai yra atlyginami 26 eurai. Jei pateikiamas pirkimo dokumentas, už vieną prarastą daiktą galima net ir 250 eurų išmoka“, – pasakojo kelionių ir asmens žalų ekspertas.
V.Endrijaitis atkreipė dėmesį, kad didžiąją dalį su bagažu susijusių nelaimingų įvykių mūsų šalies keliautojai patiria grįžtant į Lietuvą. „Gjensidige“ duomenimis, dažniausiai nukenčia iš Indonezijos parskrendantys Lietuvos žmonės. Kitos valstybės, iš kurių skrendant į mūsų šalį nukenčia keliautojų bagažas, yra Ukraina, Latvija, Lenkija, Tailandas ir Turkija. „Tai yra populiariausios Lietuvos gyventojų kelionių kryptys, todėl su bagažu susijusių nelaimingų įvykių yra daugiausiai, tačiau jų dažnumu taip pat išsiskiria Afrikos ir Azijos šalys – Indija, Kinija, Marokas. Šiais metais išskirtinai daug pranešimų dėl bagažo žalų gavome iš Tanzanijos“, – teigė draudikas.
V.Endrijaitis patarė, kad pirmiausia bagažu turi atsakingai pasirūpinti patys keliautojai. „Tai gerokai sumažina nelaimingų situacijų riziką. Būtina iš anksto patikrinti lagaminų būklę, visuomet juos užrakinti, jei yra galimybė – apvynioti plėvele. Viduje esantys trapūs daiktai turėtų būti papildomai įpakuoti į putplastį ar kitą medžiagą. Registruotame bagaže nereikėtų vežtis brangių, vertingų daiktų, dokumentų ar juolab grynųjų pinigų. Taip pat žmonės ten neturėtų dėti vaizdo ir garso technikos bei kompiuterių. Šiuos daiktus visuomet reiktų pasiimti į lėktuvą “, – sakė kelionių ir asmens žalų ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį, kad visada patartina saugoti bagažo registracijos dokumentus, nes jų gali prireikti ir oro linijoms, draudimo bendrovei. „Taip pat dėl bagažo nelaimingus įvykius patyrę keliautojai turėtų nepamiršti kuo operatyviau pretenzijas dėl bagažo užregistruoti ir tiesiogiai pas vežėją. Kitas žingsnis – dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudikus“, – patarė V.Endrijaitis.
„Gjensidige“ duomenimis, vidutinė žala, šiemet atlyginta dėl bagažo nelaimių, sudaro 200 eurų. Didžiausia išmoka dėl bagažo šiais metais siekia 572 eurus.