„Verta paminėti, kad pora trejetas paskutinių metų turizmui buvo labai sėkmingi. Visas Europos turizmo sektorius augo labai stipriai. Nors Lietuva lenkė daugelį šalių savo augimu, bet vėlgi reiktų matyti bendrame kontekste – žmonės buvo linkę dėl pakankamai gerų ekonominių sąlygų keliauti labai stipriai“, – komentuodamas pernai išaugusį užsienio turistų skaičių į Lietuvą sakė P. Junas.
„Taip pat Lietuva tampa tokia patrauklia kryptimi žmonėms, kurie jau buvo aplankę kitas šalis. Lietuva nėra pirma kryptis, vargiai mes kada galėsime konkuruoti su Italija šiuo klausimu. Bet tie, kurie ieško naujesnių potyrių, daugiau kur buvę, apsilankyti Lietuvoje tampa patrauklia galimybe“, – tęsė jis.
Pernai, remiantis Statistikos departamento duomenimis, daugiausia turistų viešbučiai, svečių namai ir moteliai sulaukė iš Baltarusijos – 39,3 tūkst., o turistų iš kitų kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos, Rusijos – apgyvendinta 102 tūkst. Visgi tokia tendencija, kai didžiausią dalį atvykstančių turistų skaičių sudaro kaimyninių šalių gyventojai, pasak P. Juno, nėra stebinanti.
„Kalbant apie kaimynines šalis, tai nėra labai didelis siurprizas nei Lietuvoje, nei kitose šalyse – žmonės yra linkę keliauti patogiai ir arti. (...) Tos artimos kelionės sudaro pakankamai didelę rinkos dalį visose šalyse. Tai nereikėtų vėlgi labai stebėtis, kad pas mus atvažiuoja iš kaimyninių šalių turistai, lietuviai vieni iš pagrindinių rinkoje yra, tarkime, Latvijoje. (...) Čia nieko nėra išskirtinio ir ta tendencija neturėtų keisti – kaimyninės rinkos daugumoje šalių matomos kaip saugios ir patrauklios“, – tikino jis.
Pasak „Keliauk Lietuvoje“ analitiko, populiariausios lankytinos vietos Lietuvoje nesikeičia. Jų populiarumą, P. Juno teigimu, lemia didelė apgyvendinimo įstaigų pasiūla.
„Vilnius, Kaunas ir Druskininkai pirmauja ganėtinai stipriai. Toliau yra pajūris – Klaipėdos ir Palangos miestas pagal apgyvendinimą. Kas tam daro įtaką – šitose savivaldybėse (...) yra daug didesnė pasiūla apgyvendinimo įstaigų. Be abejo, jei nėra apgyvendinimo įstaigų, turistams yra sunkiau apsistoti“, – Eltai teigė analitikas.
Didelė problema mažesnėse savivaldybėse, anot P. Juno, yra oficialios statistikos nepateikimas dėl apgyvendinimo apartamentų ir butų. Jo teigimu, tai dažnu atveju atbaido potencialius investuotojus.
„Kas yra matoma, deja, ne visi objektai, kuriuose turistai apsistoja, yra įtraukiami į statistiką. Šitoje vietoje kalbu apie dalį apartamentų ir kambarių, kurie nuomojami per „Airbnb“ ir panašias platformas. Jei mes norėtume įvertinti visus apsilankiusius turistus, turėtume vertinti, kad yra paklaida, ji gali būti iki 20 proc.
Tai ypatingai skaudžiai atsiliepia mažesnėms savivaldybėms, kuriose yra galimybė apsistoti per „Airbnb“ ar panašias platformas nuomojamuose apartamentuose, kurie po to nepateikia oficialios statistikos. Išeina taip, kad mes matome mažesnį skaičių turistų ir tuo pačiu metu potencialūs investuotojai (...), jiems taip pat tos savivaldybės yra mažiau patrauklios“, – sakė „Keliauk Lietuvoje“ analitikas.
P. Junas teigė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta fokusuoto valstybės dėmesio ir tikslesnio duomenų rinkimo, norint pritraukti daugiau investicijų į regioninį turizmą.
„Reikia suprasti, kad ypač užsienio turizmas yra pinigų atnešimas į Lietuvos rinką, tie pinigai pasilieka labai įvairiuose sektoriuose (...) Požiūrio pasikeitimo nori (...) apskritai turizmo verslo sektorius, kuris norėtų matyti daugiau valstybės dėmesio. Taip pat supaprastinti dalykai – tikslesnis duomenų rinkimas, kuris padėtų pritraukti daugiau investicijų regionuose, kurie leistų turėtų tvaresnį turizmą. Europoje pradeda kalbėti, kad turistai turėtų ne vien lankytis didžiuosiuose miestuose, bet ir apsilankyti mažiau iškeliautose vietovėse“, – teigė analitikas.
„Turint labiau fokusuotą valstybės dėmesį ir didesnį duomenų kiekį būtų galima sulaukti visų pirma daugiau investicijų į regioninį turizmą, tai leistų tuose pačiuose regionuose pagerinti vietinių gyventojų sąlygas, nes jie pritrauktų daugiau lėšų, ypač iš užsienio“, – pridūrė jis.
Kaip ELTA jau rašė, pernai šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė 4 mln. turistų, arba 10,6 proc. daugiau nei 2018 m., iš jų užsieniečių – 1,9 mln., arba 11 proc. daugiau.
Statistikos departamento duomenimis, daugiausia turistų viešbučiai, svečių namai ir moteliai sulaukė iš Baltarusijos – 39,3 tūkst. Turistų iš kitų kaimyninių šalių (Latvijos, Lenkijos, Rusijos) apgyvendinta 102 tūkst., jie sudarė 29,9 proc. visų apgyvendintų užsieniečių. Turistų skaičius iš ES šalių, palyginti su 2018 m. ketvirtu ketvirčiu, padidėjo 4,5 proc. ir sudarė 177,9 tūkst.
„Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, praeitais metais Lietuvoje apsilankė 1,94 mln. turistų iš užsienio, kai tuo tarpu Latvijoje – 1,95 mln., Estijoje – 2,25 mln.