Keliauti norintiems lietuviams nemokami testai nėra daromi, todėl jie privalo kreiptis į privačias laboratorijos, kuriose PGR testų kainos prasideda nuo 70 eurų. Deja, testų kainų nesumažino ir nuo sausio jiems taikomas lengvatinis – nulinis – PVM tarifas. Delfi aiškinosi, kiek Lietuvos keliautojai išleidžia pinigų testams, kiek jie kainuoja užsienio šalyse ir kaip privatus sektorius nustato PGR testų kainas bei užtikrina neigiamų rezultatų saugumą nuo padirbinėtojų.
Kelionėms į užsienį yra taikomi skirtingi reikalavimai, kurie priklauso nuo šalies, į kurią keliaujama, tačiau beveik visur reikalaujama turėti ne anksčiau kaip prieš 48 ar 72 val. iki atvykimo atliktą PGR testą ir gautą neigiamą rezultatą.
Kovo 3 d. vyriausybė nusprendė pakeisti ir atvykimo į Lietuvą ribojimų tvarką. Nuo kovo 10 d. įsigaliojus nutarimui visi į Lietuvą grįžtantys ar atvykstantys asmenys privalės turėti dokumentą (su vertimu į lietuvių, anglų ar rusų kalbą) apie asmeniui ne seniau nei 72 val. laikotarpiu prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvos Respubliką atliktą tyrimą koronaviruso infekcijai nustatyti ir gautą neigiamą tyrimo atsakymą (serologinių antikūnų tyrimų atsakymas nepripažįstamas). Be to, grįžus į Lietuvą iš visų šalių privaloma 10 d. saviizoliacija su galimybe ją sutrumpinti po 7 d. atlikus pakartotinį testą.
Taigi, nuo kovo 10 d. norint išvykti iš Lietuvos ir grįžti atgal bus reikalingi net trys testai (arba du, jei nenorima trumpinti saviizoliacijos laiko), už kuriuos teks mokėti iš savo lėšų ir kurie bus daromi privačiose laboratorijose. Pagal iki šiol galiojusią tvarką dažniausiai mokami buvo tik du testai – pirmojo reikalavo šalis, į kurią vykstama, o antrasis buvo reikalingas jau grįžus ir norint sutrumpinti saviizoliacijos laiką iki 7 d. Iš grįžusiųjų į Lietuvą per pirmą parą nebuvo reikalaujama testo atlikti savo lėšomis užsienyje, jis buvo atliekamas nemokamai mūsų šalies mobiliuosiuose punktuose.
Lietuvos privačiose laboratorijose COVID-19 molekulinio tyrimo kaina svyruoja nuo 70 iki 90 eurų. Norintys atsakymų sulaukti greičiau nei per parą turės sumokėti nuo 110 iki 149 eurų. Konkrečių kainų, kiek toks tyrimas turėtų kainuoti, valstybė nenustato. Tai daro pačios laboratorijos.
Praėjusių metų pabaigoje, siekiant atpiginti testus privačiame sektoriuje, Seimas priėmė nutarimą testams nuo sausio taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM). Nulinis tarifas galios dvejus metus, iki 2022 metų gruodžio pabaigos, tačiau kol kas šis nutarimas testų kainų privačiose laboratorijose nepakeitė.
Testavimas brangesnis nei skrydžių bilietai
Anot kelionių žurnalisto Orijaus Gasanovo, PGR testai keliones pabrangina labai stipriai. Be to, jei skrendama į tolimesnę šalį, skrydžių daug ir jie ilgesni, tenka daryti skubų ir dar brangesnį tekstą, kad jo galiojimo laiko pakaktų visų skrydžių metu.
„Vilniuje esančioje privačioje klinikoje PGR testus darausi už 75 eurus, o kai skrendu į tolimesnę šalį ir tenka daryti skubų testą, už jį sumoku 125 Eur. Tiesa, keliaujantys į užsienį privalo neigiamą testo rezultatą pateikti anglų, rusų ar kita kalba, todėl už dokumento vertimą tenka primokėti dar 5 eurus. Tai man panašu į lupikavimą, nes tekstas nėra specialiai verčiamas kiekvienam klientui, tiesiog pateikiamas pagal turimą šabloną anglų ar kita kalba“, – savo pastebėjimais dalijosi jau daugiau nei už 30 testų sumokėjęs Orijus Gasanovas.
Dėl darbo pobūdžio kelionių išvengti negalintis laidų kūrėjas įsitikinęs, kad tokios testų kainos privačiame sektoriuje keliones pavertė prabangos paslauga.
„Daugiausia testai man atsiėjo keliaujant į Maldyvus – vien už juos teko sumokėti 250 Eur. Skrendant į priekį teko darytis skubų testą (125 Eur), prieš išvykdamas namo, kadangi viešėjau ne tik turistinėse salyno dalyse, pagal šalies reikalavimus vėl turėjau pasidaryti testą (60 Eur), grįžęs į Lietuvą ir norėdamas sutrumpinti saviizoliacijos laiką dar kartą privačioje klinikoje patuštinau piniginę (75 Eur). O jei susidariusią sumą skaičiuosime 4 asmenų šeimai? Net skrydžių bilietų galima įsigyti pigiau, nei atsieina visas testavimas“, – įsitikinęs keliautojas.
O. Gasanovas pasakojo, kad Norvegijos, Suomijos oro uostuose visi atvykusieji testus gali pasidaryti nemokamai, tokia pati tvarka ir šių šalių miestuose esančiuose mobiliuosiuose punktuose bei laboratorijose. Deja, tokia tvarka galioja ne visur, pavyzdžiui, Anglijoje PGR testai kainuoja dar brangiau – už neskubų reikia mokėti 140–160 svarų, todėl daug iš Anglijos į tėvynę skrendančių lietuvių mieliau testą pasidarydavo Lietuvoje, tačiau tvarkai pasikeitus tokios galimybės nebeliks.
Atokiausiose pasaulio šalyse testai pigesni nei Lietuvoje
Jau daugiau nei 90 dienų po įvairias užsienio šalis keliaujantis Danas Pankevičius per šį laikotarpį atliko 15 COVID-19 testų. Anot jo, Lietuvoje PGR tyrimas buvo brangiausias iš visų – kainavo 97 eurus.
„Testų kainos Lietuvoje aukštos, vienos didžiausių visame pasaulyje. Neabejoju, kad testo savikaina gan žema ir sudaro mažąją galutinės kainos dalį. Peršasi mintis, kad laboratorijos tiesiog nori pasipelnyti iš šios situacijos, nes puikiai supranta, kad išvykstantys ir atvykstantys neturi kito pasirinkimo“, – Delfi sakė keliautojas.
Jis su Delfi skaitytojais pasidalijo, su kokiomis testų kainomis susidūrė svetur.
Etiopijoje neskubus (per 24 valandas) testas kainuoja 32 eurus. Atsakymas dažniausiai pasiekia per 5 valandas. Dokumentas apsaugotas QR kodais, juos nuskenuoja oro uostų darbuotojai išvykstant iš šalies. Vienu metu mėginius imta per nosį, o dabar taikoma kita praktika: vienam testui atlikti imami 2 mėginiai, vienas – per nosį, kitas – per gerklę.
Dubajuje, atvykusiems iš tam tikrų šalių, privaloma pasidaryti PGR testus pačiame Dubajaus oro uoste. Nesvarbu, ar prieš skrydį į miestą turėjote neigiamą COVID testo rezultatą, ar ne, tai padaryti vis tiek teks. D. Pankevičius svarsto, kad taip gali būti dėl Dubajaus valdžios nepasitikėjimo tam tikrų šalių testų rezultatais (Jemeno, Pietų Sudano, Afganistano, Etiopijos ir kitų). „Testai daromi nemokamai. Viskas gan gerai organizuota, laikantis visų saugumo priemonių. Paėmus mėginį ant paso užklijuojamas lipdukas su QR kodu, kai jis nuskaitomas, patenki į puslapį su rezultatais. Deklaruojama, kad atsakymas pasieks per 24 valandas, bet atkeliauja daug anksčiau. Kol negavai rezultatų, privalai izoliuotis. Jei reikalingas PGR testas skrendat iš Dubajaus į kitą šalį, jį daraisi pasirinktoje klinikoje mokamai. Kaina apie 30 eurų“, – pasakojo keliautojas.
Pietų Sudane, vienoje skurdžiausių pasaulio šalių, viešėjęs lietuvis išvydo labiausiai apsaugotus testų rezultatų dokumentus: „Be QR kodo, kiekvienas dokumentas turi ir holografinius lipdukus. Į palapines kviečiami žmonės po vieną, laikomasi visų saugumo reikalavimų. Atsakymas pasiekė mane per kelias valandas SMS žinute. Kaina 56 eurai.“
Tiek atskridus į Siera Leonę, tiek išskrendant iš jos, privaloma užsiregistruoti specialioje interneto svetainėje ir sumokėti už būsimus COVID testus. Atvykus į šalį, oro uoste įsikūrusioje laboratorijoje iškart atliekami 2 testai – greitasis ir PGR. Kaina 68 eurai. „Už šią kainą įsigyjama ir SIM kortelė su vietiniu numeriu, kad prireikus būtum lengvai pasiekiamas. Greitojo testo rezultatų reikia laukti šalia laboratorijos, tai užtrunka iki 15 min. Jei neigiamas, gali išvykti iš oro uosto teritorijos, priešingu atveju tektų keliauti į valstybės suteikiamas patalpas gydytis. PGR testo rezultatai paaiškėja per 72 val. Mane jie pasiekė per parą SMS žinute.“
Jemene esanti Sokotros sala laboratorijos testams atlikti neturi. Mėginiai imami vietos gydymo įstaigoje ir iškart siunčiami kelis šimtus kilometrų į žemyninę dalį keleiviniu lėktuvu. „Atsakymo dokumentas atsiunčiamas taip pat lėktuvu atgal į salą. Jemeno žemyne šie testai kainuoja mažiau nei 30 eurų, bet dėl skrydžių ir papildomo organizavimo Sokotroje sumokėjau 83 eurus. Viešint Somalyje testo man darytis ten išvis nereikėjo, bet vietiniai paskutinę dieną įpiršo padirbtus, pareiškė, kad be Somalyje atlikto testo negalėsiu išvykti iš šalies. Neva niekas ten testų laboratorijose nedaro, visi naudoja padirbtus rezultatų dokumentus. Ir be testo būčiau išskridęs, niekas jo neprašė išvykstant. Tokio oficialaus reikalavimo nebuvo, tiesiog vietiniai norėjo pasipelnyti. Už padirbtą dokumentą prašė 24 eurų“, – apie PGR testų kainas tolimiausiuose pasaulio kampeliuose pasakojo D. Pankevičius.
Abejonių kelia dokumentų saugumas
Žurnalistas O. Gasanovas atkreipė dėmesį ir stebėjosi neigiamų testų rezultatų pateikimu paprastame lape, be jokių vandens ženklų, QR kodų: „Tas dokumentas tikrai lengvai padirbamas, be jokių papildomų apsaugos priemonių. Mano tyrimų rezultatai kitose šalyse irgi nebuvo supersaugūs, bet bent jau QR kodą turėjo, kurį pareigūnas gali nuskaityti ir patikrinti autentiškumą.“
D. Pankevičiui taip pat kilo abejonių dėl Lietuvos laboratorijose išduodamų rezultatų dokumentų saugumo. Anot keliautojo, aukštos testų kainos klastojimą gali netgi paskatinti. „Nemačiau visų Lietuvos laboratorijų išduodamų sertifikatų, negaliu už visas kalbėti. Teko matyti tik kelių iš jų. Visi dokumentai – be menkiausių apsaugos priemonių, itin lengvai padirbami. Tereikia poros minučių įrašant norimą pavardę ar datą. Manau, ir pačios testų kainos Lietuvoje verčia žmones juos padirbinėti. Tikrai atsiranda manančių, kam 5 asmenų šeimai mokėti beveik 500 eurų, jei gali pats juos pasidaryti akimirksniu. Jei manote, kad tai nevyksta, labai klystate, – sakė keliautojas ir pabrėžė esantis kategoriškai nusiteikęs prieš tokius dalykus, nes nori būti tikras, kad lėktuve sėdi šalia sveiko žmogaus. – Nėra pasaulyje vienos sistemos, kiekviena laboratorija turi savo sukurtas testų rezultatų formas. Galite įsivaizduoti, kiek įvairiausių formų keliautojai pateikia pasaulio oro uostuose atsakingiems asmenims. Nėra kaip jų patikrinti, jei nurodyti tik telefonų numeriai, be QR kodų ir kitų apsaugos priemonių. Jei ir paskambintų, tai dar klausimas, ar laboratorijų atstovai suteiktų reikalingą informaciją neidentifikuotam asmeniui kitame laido gale.“
Testų kainas sieja su darbuotojų užmokesčiu
Delfi kreipėsi į privačias laboratorijas ir paklausė, kaip nustatomos PGR testų kainos privačiame sektoriuje, kas jas sudaro ir kodėl nuo sausio testams ėmus taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį testų kainos nepakito. Laboratorijos „Antėja“ (UAB Diagnostikos laboratorija) atstovė teigė, jog atsakyti į pateiktus klausimus negali ir atsiprašė už nesklandumus.
O klinikos „InMedica“ vykdomoji direktorė Laura Penikienė sutiko atsakyti į klausimus ir teigė, kad didžiąją testų kainos dalį sudaro darbuotojų darbo užmokestis: „Reikia neužmiršti, kad darbuotojai reikalingi tiek mėginių paėmimo punktuose, tiek laboratorijoje, – procese vienu metu dalyvauja mažiausiai keturi žmonės. Darbuotojų, dirbančių su COVID-19 testais, darbo užmokestis yra žymiai didesnis nei įprasto slaugytojo ar laboratorijos darbuotojo rinkoje esantys darbo užmokesčiai, taip yra dėl darbo pobūdžio, susijusio su užkrečiamųjų ligų rizika, ir pan. Be darbo užmokesčio, kainos sudėtinės dalys – reagentai, testai, vienkartinės priemonės (vėlgi – visais proceso etapais).“
Anot L. Penikienės, nėra tikslinga lyginti Lietuvos ir trečiųjų šalių kainų būtent dėl darbo užmokesčio skirtumų, taip pat – skirtingų kontrolės bei pačių laboratorinių kokybės procesų užtikrinimo. Paklausta, kodėl testams sumažinus PVM, jų kainos liko nepakitusios, klinikos vadovė tai pagrindė didėjančiais darbuotojų atlyginimais.
„Greta sumažėjusio PVM atsirado kitų papildomų iššūkių, tokių kaip darbuotojų pervargimas (lapkričio ir gruodžio mėnesiais komandos dirbo visą parą, norėdamos užtikrinti testų atlikimą) bei perdegimas, pačių darbuotojų sergamumas ir poreikis likusiems dirbti didesniais krūviais nei įprasta. Dėl to padidėjo ir pačių darbuotojų didesnio darbo užmokesčio bei papildomų priedų lūkestis“, – sakė pašnekovė.
Paklausus, ar klinika nesvarsto imtis prevencinių priemonių ir užkirsti kelią, kad nebūtų padirbinėjami neigiamų testų dokumentai, L. Penikienė teigė, jog įstaiga iki šiol nėra susidūrusi su padirbinėjimu ar kitokiomis dokumentų klastojimo problemomis, bet ši idėja svarstytina.