Keliautojas R. Šalna: per pastaruosius dešimtmečius geografijos turinys pasikeitė

„Geografijos žinios šiandien įgauna didesnę prasmę nei kada nors anksčiau. Žemėje šuoliais vyksta globalūs pokyčiai, žiniasklaida kasdien trimituoja apie įvykius, vis daugiau žmonių keliauja, o juk pasaulį geriausiai pažįsta tas, kuris išmano geografiją“, – įsitikinęs Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas, garsus keliautojas Rytas Šalna.

Geografas šiais metais pirmą kartą dalyvauti geografijos žinių konkurse „Paragauk pasaulio, paragauk Lietuvos“ kviečia suaugusiuosius. Konkursas vyks sausio 20 dieną per tarptautinę turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodą „Adventur“ Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, sakoma pranešime spaudai.

- Jau keletą metų rengiate geografijos žinių konkursą moksleiviams, šiais metais dalyvauti kviečiate ir suaugusiuosius. Kokių žinių reikia tokiam konkursui? Ką pasiruošti?

- Konkurse bus pateikta 30 iliustruotų užduočių. Dalyviams reikės pasirinkti vieną teisingą atsakymą iš keturių. Kadangi šiais metais kelionių paroda „Adventur“ paskelbė temą „Paragauk pasaulio, paragauk Lietuvos“, trečdalis užduočių bus susijusios su šia tema. Likusios 20 apims visas įmanomas geografijos sritis.

- Ar lietuviai išprusę geografijos srityje?

- Visi mokykloje mokėmės geografijos, taigi vienokių ar kitokių žinių turime, tačiau pasaulis yra toks permainingas, kad šias žinias nuolat reikia atnaujinti. Privalu domėtis, kas vyksta, ypač Lietuvoje ir Europoje, kur gyvename. Besidomintys geografijos žinių, neabejoju, turi užtektinai, tačiau tie, kurie mano, kad gana to, ką išmoko mokykloje, nėra stipriausi geografai.

- Jums dažnai tenka susidurti su visišku neišmanymu?

Daugybę kartų! Kai kurie žmonės neišmano elementarių dalykų, pavyzdžiui, nežino, su kuriomis šalimis Lietuva ribojasi, kodėl Graikijoje karšta, o Lietuvoje klimatas vėsesnis. Arba kodėl Italijoje žemė dreba, o Lietuvoje žemės drebėjimų beveik nebūna. Kodėl panašų plotą turinti Danija yra tokia turtinga, o Lietuva velkasi Europos Sąjungos statistikos lentelių dugne? O kiek klaidų televizijoje! Gal jas pastebime tik mes, geografai?

Per pastaruosius dešimtmečius geografijos turinys itin pasikeitė. Anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama, kas ir kur yra, o šiais laikais tokios žinios keliauja į antrą planą. Šiandien geografai kelia visai kitokius klausimus – kodėl? Kas atsitiks, jeigu? Kaip tai paaiškinti? Taigi geras geografas – nebe tas, kuris žino daug pavadinimų, moka objektus žemėlapyje, bet stokoja supratimo, kaip visa tai paaiškinti.

- Atrodytų, informacijos – daugiau nei užtektinai. Kam geografija reikalinga, kai internete karaliauja Google žemėlapiai?

- Nors aktyviai veržiasi į gyvenimą, technologijos niekada nepakeis analitinio žmogaus mąstymo ir interpretacijos. Technologijos leidžia greitai rasti informaciją, tačiau, norint ką nors rasti, reikia žinoti, kur ieškoti ir ko tiksliai. Be mokslo pagrindų ir žinių sistemos į daugelį klausimų neatsakysi. Skaitmeniniai žemėlapiai, sutinku, palengvina orientavimąsi erdvėje, tačiau kai navigacijos „pjauna grybą“, klysta, nemažai žmonių paklūsta klaidinami... dėl neišmanymo.

Internete surasti žemėlapio neužtenka, reikia mokėti jį perskaityti, suprasti. Geografija ir reikalinga, kad būtų padėtas tokių žinių pagrindas. Nereikia pervertinti lietuviškų šaltinių internete: „Vikipedijoje“ daug straipsnių, bet jie pustuščiai, juose – daugybė klaidų. Niekada negali būti tikras dėl žinių, kurias rašo neprofesionalai.

- Viskas puiku, jei pasisekė su geografijos mokytoju, o jei ne? Kaip geografijos pamoka gali tapti tikrai įdomi?

- Tyrimai rodo, kad geografijos pamoka yra viena patraukliausių bendrojo lavinimo mokykloje. Ir turinys, ir mokytojų pastangos prie to labai prisideda. Nemažai mokytojų integruoja skaitmenines technologijas, rengia pamokas už mokyklos ribų – gamtoje, muziejuose, informaciniuose centruose, atlieka įvairiausius bandymus, į ugdymo procesą įtraukia mokomuosius žaidimų elementus.

Taikydami šiuos metodus, geografai yra akivaizdūs lyderiai Lietuvos švietimo sistemoje. Šitaip vedamos pamokos negali būti neįdomios mokiniams. Dar vienas svarbus faktas – statistika rodo, kad geografijos mokytojai bene daugiausia iš visų mokomųjų dalykų mokytojų pamokose naudoja skaitmenines technologijas.

Dešimt dalykų, susijusių su geografija, ką turi žinoti ir mokėti išsilavinęs žmogus pagal Rytą Šalną

1. Pažinti savo aplinką ir gimtąjį kraštą. Domėtis, keliauti, atrasti.

2. Mokėti naudotis pačiais įvairiausiais žemėlapiais.

3. Gerai orientuotis pasaulio politiniame ir gamtiniame žemėlapyje.

4. Sieti žinias apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje su vieta žemėlapyje.

5. Mokėti orientuotis vietovėje, kai nėra GPS aparato ar navigacijos prietaiso arba jis išsikrauna.

6. Suprasti ir analizuoti aplinką, kurioje tuo metu yra.

7. Greitai rasti reikalingą geografinę informaciją internete, knygose, žemėlapiuose ir mokėti ją atsirinkti bei panaudoti.

8. Pasiruošti kelionei ir keliauti su atradėjo džiaugsmu, o ne zyziant ir rodant nepasitenkinimą.

9. Suprasti esminius mūsų pasaulio sąrangos dalykus: išsivysčiusio ir besivystančio pasaulio skirtumus.

10. Žinoti esminius gamtinių, socialinių ir ekonominių reiškinių, procesų ypatumus ir jų poveikį žmonėms, šalims, regionams.