Taip pat skaitykite: JAV apkeliavęs Jonas: lietuvius puikiai žino net Alkatraso kalėjime
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Mariaus teigimu, išankstinis kelionės neplanavimas garantuoja kur kas daugiau įspūdžių ir atskleidžia tikrąjį lankomo krašto veidą.
- Kaip sugalvojote vykti į Tailandą ir kodėl pasirinkote nieko neplanuoti?
Taip gimė noras pamatyti kažką egzotiško, o paskaitinėjus straipsnius, forumus ir pamačius nuotraukas, buvo apsistota ties Tailandu. Didžiausią įtaką padarė internete daryta James Bond salos nuotrauka. Tuomet žmona pasakė: „aš noriu čia“.
- Kokius atradote neplanuotos kelionės pliusus bei minusus?
Tikriausiai buvome tinkamai nusiteikę, nes iššūkių ar kažko labai netikėto nebuvo. Žinoma, šiek tiek planavomės, bent jau kur norim nuvažiuoti, tačiau visa kita gimė eigoje. Na, nepavyko planas A, planuojam B, o galiausiai gaunasi C, ir dar geriau, negu tikėjomės. Važiavome atostogauti, pamatyti šalį, tiesiog puikiai praleisti laiką. Kai neturi išankstinių planų ar nuostatų, tai ir nesigadini nuotaikos, jog kažkas nepavyko.
Todėl didžiausias pliusas yra tas, kad nežinai, ką atneš diena. Sutinki įvairių žmonių, pamatai tai, ko neplanavai, tiesiog sėdi ir važiuoji. Buvo toks atvejis, kai tiesiog išėjome pasivaikščioti, prie mūsų sustojo atviras sunkvežimiukas, kurio vairuotojas klausia: „Gal norit į šventyklą? Nuvešiu už 10 litų“. Tad mes sėdam ir važiuojam.
- Su kokiais iššūkiais teko susidurti kelionėje?
Koh Phangane išvažiavom ieškoti krioklio džiunglėse, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, pasukome neteisinga kryptimi. Teko pasivažinėti džiunglėmis tikrai ne kokiais keliais, kuriuose nesutikome nei vieno žmogaus. Džiunglių garsai sunkiai nusakomi, aplink girdi tik garsų kokofoniją ir tuomet kilo mintis: o kas, jeigu iš po krūmo iššoks koks tigras ar dar velniai žino koks plėšrus gyvūnas.
Taip pat būtina nusiteikti orų kaitai. Visus šiltus drabužius kelionės pradžioje palikome mašinoje Varšuvoj, o atskridę į Dohą, išmetėm likusius nereikalingus šiltus rūbus. Grįžom apsirengę tik taip, kaip keliavome Tailande – 35 laipsnių temperatūroje.
Leidžiantis lėktuvui buvo pranešta, kad dėl rūko nusileisime Poznanėje ir iki Varšuvos mus veš autobusu. Tad tik su marškinėliais, šortais ir šlepetėmis, lauke esant -12 laipsnių temperatūrai, nebuvo malonu keliauti.
- Kokie žmonės yra tailandiečiai, kaip priima užsieniečius?
Tikrai tokie, kaip apie juos rašo. Šypsena ir gera nuotaika juos lydi visada. Pagirk, jog skaniai gamina, kad namai gražūs ir gausi tokią gerą nuotaiką, kuri pasiliks ilgam. Bankokas, žinoma, yra išimtis iš taisyklės, ten šypsenos daugiausia nenatūralios, jeigu sakys, kad nori padėti, greičiausiai bandys pasipelnyti. Visur kitur bandys nuoširdžiai padėti, patarti.
Keliaudami į Koh Phangan, naktiniame autobuse susipažinome su švedu, kuris daug metų atostogauja Tailande. Tuomet kilo nedidelė panika suvokus, jog neturim supratimo nei kur važiuojam, nei kur gausim nakvynę. Tačiau švedas papasakojo, kaip surasti jo draugę tailandietę, kuri turi turizmo agentūrą. Šiek tiek nerimaudami, išlipom Koh Phangan saloje, praėjome pro šimtus siūlančių geriausią ir pigiausią nakvynę saloje, pagaliau suradome jo draugę.
Ši turi nedidelį namelį, sveria gal kelis šimtus kilogramų, bet pasakius kad mes švedo draugai, sutiko labai svetingai ir paklausė iš kur atvykome. Sužinojusi, jog iš Lietuvos, tuoj pat pareiškė, kad dabar esame jos lietuviški draugai.
- Kaip nepažįstamame krašte sekėsi ieškotis nakvynės?
Vietų, kur galima praleisti naktį, Tailande labai daug, tereikia tinkamai nusiteikti. Pavyzdžiui, vieną vakarą užmatėm labai gražų viešbutį, į kurį užsukom su nedidele baime. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė, kad jis mums nelabai įkandamas (dar prieš kelionę sutarėm daugiau šimto litų už naktį nemokėti). Registratūroje kainynas nenudžiugino, paros kaina – 400 litų.
Su apmaudu teko apsisukti ir eiti lauk, tačiau tarpduryje mums kelią pastojo amerikietiška šypsena pasipuošusi tailandietė ir su tokiu pat dideliu nusivylimu balse paklausė, ar mums nepatiko jų viešbutis. Atsakiau, jog labai patiko (kaip gali nepatikti viešbutis su trimis baseinais ir fantastiškais vaizdais aplink), bet mūsų biudžetas neleidžia mums čia apsigyventi. Po 5 minučių derybų dėl kainos, už 4 nakvynes buvo sutarta mokėti vos 250 litų.
Tuo metu supratome, kad kainos šiame krašte nieko nereiškia, moki tiek, kiek gali išsiderėti. Laiką leidom maudydamiesi, lakstydami motoroleriu po salą, ekskursijose, įsidrąsinę pusdienį važinėjom po džiungles, lankėm naktinius turgelius. Maistas visiškai nieko nekainuoja, skonis puikus, vaizdai – kaip iš atviruko. Trumpai tariant – rojus.
- Ar visos kelionės metu sekėsi taip gerai derėtis?
Atvykę į Koh Samui, motorolerio nuomotis nesiryžom. Ši sala didesnė, eismas čia intensyvus, radom taksistą. Šis už kelionę prašė 60 litų. Susiderėjome už 20. Taksistui paklausus, kiek planuojame mokėti už nakvynę, leidomės į paieškas.
Po valandos nesėkmingų paieškų pradėjau galvoti, kad teks keisti planus ir kelti nakvynės kainą, kas iš esmės nėra skausminga, bet principai yra principai. Pagaliau radome labai gražią vietą, bungalai prie pat jūros, šeimininkė snaudė hamake ir į mane nelabai reagavo. Teko ją žadinti, tačiau net ir pažadinta iš miego, apdovanojo šypsena. Angliškai nekalbėjo, tad bendravome gestais.
Po kiek laiko, reikšdama nepasitenkinimą suderėta kaina, ji nusisuko ir apsimetė mieganti toliau, nors iš patirties jau žinojau, kad suma tinka ir jai, ir man ( 5 naktys – 250 litų ). Tuomet nusprendžiau ir aš pažaisti, tad pradėjau iš lėto judėti link išėjimo. Istorijos finalas – kaip ir reikėjo tikėtis: „Ok, ok“, ranka pradėjo moti šeimininkė ir sutiko su sutartomis sąlygomis. Sandėris sudarytas, gavome patį pirmą bungalą nuo jūros, lova patogi, dušas, visi prabangaus viešbučio patogumai.
Kita derybų istorija prasidėjo, kai Krabi mieste, perkant skrybėlę, pardavėja paklausė ar turime kur apsistoti nakčiai. Neturėjome, tad keli skambučiai ir ji rekomendavo kur eiti, sako, viskas suderinta. Pasiekus tikslą paaiškėjo, jog viešbutis ne visai toks, kokio tikėjomės (stengiamės vengti didelių, mums patinka maži, jaukūs ir su baseinu).
Vėl pradėjau derybas – šį kartą registratūroje net akių nepakėlė, ant stalo padėjo 4 raktus nuo kambarių, kurių kainos atitinkamai 30;50;70 ir 100 litų. Apžiūrėjus kambarius pasirinkome įvertintą 100 litų, bet administratoriui pasakiau, jog mokėsime 40. Darbuotojas užsispyręs, kainos nenorėjo nuleisti, tačiau derybų principai šiame krašte jau pažinti.
Šį kartą teko išeiti iš viešbučio, palaukti 5 minutes ir jau dėtis kuprines ant pečių. Tuomet administratorius atlėkė uždusęs, sakydamas „Ok, ok, stop“. Pagaliau galėjau su palengvėjimu atsipūsti, nes jau buvau pradėjęs galvoti, jog mano taktika nesuveiks.
- Kas Tailande labiausiai šokiravo, nustebino?
Apie skurdą šiek tiek žinojome, todėl didelio šoko nepatyrėme. Gal šiek tiek nustebino tai, jog visi atsipalaidavę, šypsosi, garbina Budą ir karalių, atrodo tolerantiški viskam ir visur. Žinoma, tol, kol gerbi jų taisykles. Tailande jokiu būdu negalima blogai kalbėti apie karalių.
Girdėjome, jog kažkokį skandinavą nuteisė 10 metų kalėjimo už tai, kad viešai suplėšė banknotą, ant kurio buvo karaliaus atvaizdas. Į šventyklas galima įeiti tik atitinkamai apsirengus. Labiausiai nustebino, kad prieš įeinant į patalpą, net ir į parduotuvę, reikia nusiauti avalynę. Taip pat buvo labai malonu stebėti delfinus, kurie, laukiant kelto, plaukiojo prie pat kranto ir nei kiek nesibaidė žmonių.
- Kokios vietos Tailande paliko didžiausią įspūdį? Kokius neįprasčiausius valgius ragavote, keisčiausius žmones sutikote?
Turbūt mažiausiai patiko Bankokas, bet tai jau milžiniško miesto specifika. Kita vertus, jį irgi būtina aplankyti ir apeiti „privalomas“ vietas, kurių aprašymus galima rasti visuose turistiniuose giduose. Man dar asmeniškai patiko Khao San Road, nesu matęs tiek daug žmonių vienoje vietoje. Didžiulį įspūdį paliko Koh Phangan, Koh Samui taip pat Krabi salos.
Specialiai nevažiavome į Phatay ir Phuketą, nes tai turistinės, ypač rusų mėgstamos vietos. Labai gerų atsiliepimų girdėjome apie Koh Phi Phi ir Koh Lanta, bet iki ten nepavyko nusigauti dėl laiko stokos, taip pat Šiaurės Tailandą palikom kitam apsilankymui. Keistenybių, žinoma, ten pilna, ir jeigu ieškosi, rasi viską, ko širdis geidžia. Matėme ir lady-boy, ir įvairiai susiluošinusių ar suluošintų žmonių.
Didelį įspūdį paliko naktiniai turgeliai, pilni paties įvairiausio maisto. Ką tik nuskinti ananasai ar mangai, kainuojantys vos kelis litus. Valgių ragavom beveik visokių, nesiryžom tik ragauti keptų skorpionų ir įvairiausių vabzdžių. Maistas įstrigo ne savo keistumu, o tuo, kad viskas yra nepaprastai skanu.
Tiesa, mūsų gomuriui gal būt neįprasta, bet tailandiečiai skirtingus skonius derina viename patiekale. Teko valgyti bandelių, kurios yra ir sūrios, ir saldžios, tuo pačiu dar ir aštrios. Taip pat sužavėjo šventyklos, esančios vos ne kiekvienoje gatvėje. Praeiviai sustoja, nuperka žvakę ar gėlių ir kurį laiką meldžiasi. Tad Tailande kiekvienas ras tai, ko ieško, pagal savo išsilavinimą ir sugedimo lygį.
- Ką reikia žinoti prieš vykstant į kelionę ir neturint plano? Kam pasiruošti, kaip nusiteikti, ką būtina pasiimti?
Viskas labai paprasta: būtina pasiimti pasą, pinigų ir gerą nuotaiką. Taip pat reikia tinkamai nusiteikti ir nieko per daug nesitikėti, tuomet viskas vyks spontaniškai ir kiekviena diena kažkuo nustebins. Nereikia bijoti klausti ir išklausyti vietinių žmonių. Jie tikrai patars, parodys ir rekomenduos tai, ko nerasite kelionių giduose ar aprašymuose.
Tailandas yra ypač tinkamas spontaniškai, neplanuotai kelionei. Juk neturėjome jokios panašios patirties, tik norą ir nusiteikimą, kad kaip bus, taip bus gerai. Ir tikrai buvo fantastiška. Tai egzotiškas, kartu civilizuotas, turistus mylintis ir kainomis neskriaudžiantis kraštas. Liko dar daug neaplankytų šalių ir miestų, tačiau grįžti ir kurį laiką pagyventi Tailande norėjau ir noriu nuo pat pirmos dienos, vos sugrįžus į Lietuvą.