Remiantis turizmo įmonių duomenimis, šie metai bus įdomūs ne tiek skaičių pokyčiais, kiek išryškėjusiomis naujomis kelionių tendencijomis ir jas besivejančia paslaugų alternatyva.
„Pavyzdžiui, viena jų – ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje turizmo rinkoje globalia mada tampantis dinaminis paketavimas, leidžiantis prisitaikyti prie individualių keliautojų poreikių“, – sakė Rasa Levickaitė, kelionių organizatoriaus „Baltic Tours“ projektų vadovė.
Naujovė Lietuvoje – dinaminis paketavimas
Dinaminis paketavimas – tai paslauga, kuomet konkretus kelionės pasiūlymas sukonstruojamas agentūrai parenkant arba klientui pačiam pasirenkant skrydžio kryptį reguliariomis arba pigiomis skrydžio bendrovėmis, apgyvendinimą ir kitas paslaugas. T. y. visas kelionės paketas sudaromas visiškai individualiai, kartu su klientu, kai tuo tarpu įprastas, senesnės kartos kelionės pasiūlymas (paketas) sudėliojamas paties kelionių organizatoriaus, o klientui belieka tik jį rinktis arba ne.
2015 m. populiariausios dinaminio paketavimo kryptys buvo Barselona, Tenerifė, Rodo sala. Įdomu, jog dinaminį paketavimą ir tradicinį kelionių paketą besirenkančių klientų poreikiai skiriasi. Jei dinaminio paketavimo kryptis lyderė yra Ispanija, tai tarp besirenkančių įprastą kelionės tipą dominuoja Turkija. Jei pirmu atveju kelionės trumpesnės ir vidutiniškai trunka apie 5 dienas, tai tradicinės kelionės – ilgesnės ir trunka 7 dienas, taip pat skiriasi išleidžiamų pinigų sumos: dinaminio paketavimo atveju vidurkis – 485 eurų, kuomet už tradicinę kelionę sumokama vidutiniškai 620 eurų asmeniui.
„Dinaminio paketavimo atsiradimui bene daugiausia įtakos turėjo individualumas kaip viena ryškiausių mūsų dienų vertybių. Taip pat itin ryški nuolat didėjanti e. komercijos įtaka turizmo sektoriui, – sakė R. Levickaitė. – Kelionės organizavimui vis daugiau naudojami e. šaltiniai, perkamos e. paslaugos, virtualūs gidai“.
2015 m. populiariausios kryptys: lietuviai verslo ir laisvalaikio tikslais dažniausiai skrido į Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Ispaniją, Rusiją, Olandiją, Vokietiją, Skandinavijos šalis. Daugiausia poilsinių kelionių parduota į Turkijos, Ispanijos, Graikijos, Izraelio kurortus. Taip pat plėtėsi egzotinių kelionių segmentas į Pietryčių Aziją, Okeaniją.
Turizmo sektoriaus tendencijos: turizmas nebesustabdomas
Nepaisant metų sandūroje visą turizmo industriją sukrėtusių teroro išpuolių Europoje, Egipte, Turkijoje ir kituose karštuose taškuose, pardavimai nė kiek nemažėjo – priešingai. Žmonės nesiliovė keliauti, nes turizmas – nebeatsiejama postmoderniosios visuomenės veiklos dalis.
„Pasaulio turizmo organizacija skelbia, kad turizmas kaip industrija ir kaip reiškinys toliau išlieka pagrindinis ekonomikos atsigavimo bei augimo veiksnys, kuriantis naujas darbo vietas, mažinantis skurdą, skatinantis aplinkos užterštumo mažinimą ir tarpkultūriškumą visoje planetoje“, – sakė R. Levickaitė.
Turizmas – tai didžiausia pasaulio industrija, įdarbinanti virš 10 proc. planetos gyventojų. Pasaulinės tendencijos rodo smarkiai didėjantį Kinijos ir Indijos gyventojų keliavimą į svečias šalis, tačiau Lietuvai atvykstamojo turizmo sektoriuje didelis kąsnis neteks – natūralu, jog pirmus kartus keliauti vykstančių kinų ar indų tikslas – didieji Europos miestai, Jungtinės Amerikos Valstijos.
Vyresni keliautojai ieško egzotikos
Kalbant apie 2016 m., tarp Lietuvos keliautojų matomos trys pagrindinės tendencijos. Pirma – didėjantis jaunimo susidomėjimas vietiniu turizmu. Antra tendencija – brandaus amžiaus keliautojų polinkis rinktis tolimąsias poilsio kryptis, pvz., Vietnamą, Šri Lanką, Maldyvus, Indiją – tam neabejotinai įtakos turi gerėjanti skrydžių bendrovių naujų krypčių pasiūla. Trečia ryški tendencija – trumposios trijų-keturių dienų išvykos į Europos miestus, kuomet miestas lankomas nebe pirmą kartą, bet su konkrečiu tikslu nueiti į parodą, operą, prekybos centrus ar seniai iš anksto rezervuotą restoraną.
Kalbant apie skrydžio bendrovių kainodarą – ryškėja tendencija nebemažinti kainų, ypač – tolimųjų skrydžių kryptims. Tikėtina, kad ir pigių skrydžių bendrovės kainų nebemažins, tačiau išlaikys reguliarias akcijas ir didins skaičių krypčių, pasiekiamų iš Lietuvos.
„2016 m. nereikėtų tikėtis mažų skrydžio kainų, bet bus galima naudotis į vis daugiau ilgųjų skrydžių maršrutus įvedamu internetu bei solidarizuotis su ypatingu turizmo bendrovių dėmesiu socialinei atsakomybei bei aplinkosaugai“, – teigė R. Levickaitė.