Mes, europiečiai, jau seniai žinome, jog keliauti į kitas šalis gali beveik kiekvienas, net ir negalintis išleisti daug pinigų. Nuo pigių skrydžio bilietų iki Couchsurfing platformos: tiek daug pigių galimybių keliauti!
Taigi įdomu, kaip keliauja ne europiečiai, kurie skiriasi nuo mūsų savita kultūra, tradicijomis, požiūriais. Šįkart pakalbinau kinę Juanhui, kuri man išdavė įdomių paslapčių apie kinų keliavimo ypatumus.
Ji išskiria dvi pagrindines kartas: šiuolaikinę jaunimo ir senesniąją kartą, kurių keliavimo būdai pakankamai skiriasi. Štai vyresnioji karta (gimusi apie 1960-uosius), išgyvenusi Kinijos didžiąją ekonominę krizę, dažniausiai turi stiprų įsitikinimą, jog keliauti į užsienio šalis gali tik turtingieji.
Štai jaunesnioji karta, gimusi po Kinijos ekonominių reformų (apie 1980-uosius), jau turėjo geras gyvenimo sąlygas, todėl jie panašūs į šiuolaikinius europiečius: platesnių pažiūrų bei ieško alternatyvių keliavimo būdų. Dėl to vis populiaresnės tampa „work and travel“ kelionės į Naująją Zelandiją, pigios kelionės į Europą ir kt.
Nepaisant šių kartų skirtumų, dauguma kinų vis dar linkę manyti, jog kelionės į svečias šalis yra brangus malonumas. Išvykos metu kinai nori tik mėgautis ir atsipalaiduoti, pamiršdami bet kokius finansinius apribojimus. Mat jie vieni iš sunkiausiai ir daugiausiai dirbančių tautų, todėl atostogos – vienintelis būdas atsipalaiduoti.
Tačiau Juanhui pažymėjo, jog kinai dažnai nori parodyti ir savo socialinį statusą, todėl negaili atseikėti pinigų prabangiems penkių žvagždučių viešbučiams ar brangių mašinų nuomai.
„Stengiamės pakeisti įsisenėjusį požiūrį, jog laimė negali egzistuoti be pinigų“, – jaunosios kartos siekius akcentavo Juanhui.
Šaltinis: www.augustetravels.blogspot.lt