Taip pat skaitykite: 5 būdai susidraugauti su vietiniais kelionėje
Pabėgimas
Nėra geresnio būdo pasprukti nuo kasdienių rūpesčių ir tamsaus meto depresijos kaip išvykti į kitą pasaulio kraštą. Psichologai tikina, kad labiausiai smegenis „išvalo“ visiškai kitokios kultūros, kitokio klimato, kitokio landšafto šalis. Egiptas tam tinka idealiai. Jautiesi tarsi sapne – vos prieš 5 valandas gūžeisi nuo šalčio įlindusi į šiltą striukę, o dabar plazdeni su lengvute vasarine suknute ir lengvomis basutėmis Raudonosios jūros link, kad galėtum paplaukioti 26 laipsnių vandenyje tarp spalvingų žuvyčių (kelionė vyko lapkričio mėn. - aut. past). Nenuostabu, kad registruodamiesi viešbutyje pamirštame ne tik kuri dabar diena, bet ir koks mėnuo.
Žvaigždutės
Nors tvirtinama, kad beveik visi viešbučiai Šarm el Šeiche yra keturių ar penkių žvaigždučių, ne visada aišku, kaip ir už ką jos dalijamos. Šios kelionės metu pagyventi teko dviejuose penkių žvaigždučių viešbučiuose, tačiau abu jie skyrėsi kaip diena ir naktis.
Todėl „Tez Tour“ kelionių vadovė Egipte Ingrida Demendžiūnaitė siūlo nepasikliauti vien žvaigždutėmis ar turistiniuose kataloguose pateiktais aprašymais ir pasikonsultuoti su agentūros darbuotojais. Ji gali patvirtinti, kad keturios žvaigždutės kartais yra geriau nei penkios, o bene skaniausias maistas Ingridai buvo... trijų žvaigždučių viešbutyje.
Saulė
Geriausia dovana Egipte - saulė. Ko gero, mūsų tautiečių niūrumas niekaip nesusijęs nei su jų sunkia istorija, nei su mentalitetu, nei su genetika. Kaip kitaip paaiškinti, kad Egipte 7 valandą ryto kuo puikiausiai pailsėjusi pabusdavau be jokio žadintuvo ir iškart skuosdavau maudytis į jūrą, nors vos prieš porą dienų tokiu paros metu Lietuvoje net iki dušo nušliaužti atrodė neįveikiama užduotis. Vis dėlto grįžti namo apskrudusiai tarsi perkeptas jautienos kepsnys šiais laikais nei gražu, nei madinga, nei sveika. Tad pasirūpinti kremu su dideliu SPF tiesiog privaloma. Veidui rekomenduočiau ne mažesnį nei 50. Kaitintis paplūdimyje geriausia nuo 8 iki 11 val. Vėliau saulė tampa itin pikta, o po pietų galite tiesiog nebespėti: kadangi Šarm el Šeiche saulė leidžiasi ne į jūrą, o priešingoje pusėje – už kalnų, jau nuo 15 val. daugumoje paplūdimių ima tįsti ilgi šešėliai, o po valandos apskritai pradeda temti.
Geriausia dovana Egipte - saulė. Ko gero, mūsų tautiečių niūrumas niekaip nesusijęs nei su jų sunkia istorija, nei su mentalitetu, nei su genetika. Kaip kitaip paaiškinti, kad Egipte 7 valandą ryto kuo puikiausiai pailsėjusi pabusdavau be jokio žadintuvo ir iškart skuosdavau maudytis į jūrą, nors vos prieš porą dienų tokiu paros metu Lietuvoje net iki dušo nušliaužti atrodė neįveikiama užduotis. Vis dėlto grįžti namo apskrudusiai tarsi perkeptas jautienos kepsnys šiais laikais nei gražu, nei madinga, nei sveika. Tad pasirūpinti kremu su dideliu SPF tiesiog privaloma. Veidui rekomenduočiau ne mažesnį nei 50. Kaitintis paplūdimyje geriausia nuo 8 iki 11 val. Vėliau saulė tampa itin pikta, o po pietų galite tiesiog nebespėti: kadangi Šarm el Šeiche saulė leidžiasi ne į jūrą, o priešingoje pusėje – už kalnų, jau nuo 15 val. daugumoje paplūdimių ima tįsti ilgi šešėliai, o po valandos apskritai pradeda temti.
Dykuma
Dykumoje lankausi ne pirmą kartą, tačiau kaskart ji mane sužavi iš naujo. Žvelgdama į tas milijonus metų stūkstančias uolienas ir beribes platumas, neišvengiamai suvoki savo laikinumą ir trapumą. Vienas iš būdų pamatyti visą dykumos žavesį ir įvairovę – „Tez Tour“ rekomenduojama neseniai pradėta organizuoti ekskursija „Prarastoji žemė“. Rytiniu Sinajaus pusiasalio pakraščiu artėjame Tabos link ir netrukus, pakilę daugiau nei kilometrą virš jūros lygio, grožimės giliais tarpekliais, iš sustingusios lavos susiformavusiais juodais kalnais. Kitapus – geltonų smilčių kalvos, dar kitoje pusėje – raudoni geležies rūdų masyvai... Didžiausią įspūdį padaro netoli Tabos esanti kanjonų grandinė, susiformavusi prieš 35 mln. metų, kai po galingo žemės drebėjimo pasikeitė landšaftas ir pasislinko Raudonoji jūra.
Dykumoje lankausi ne pirmą kartą, tačiau kaskart ji mane sužavi iš naujo. Žvelgdama į tas milijonus metų stūkstančias uolienas ir beribes platumas, neišvengiamai suvoki savo laikinumą ir trapumą. Vienas iš būdų pamatyti visą dykumos žavesį ir įvairovę – „Tez Tour“ rekomenduojama neseniai pradėta organizuoti ekskursija „Prarastoji žemė“. Rytiniu Sinajaus pusiasalio pakraščiu artėjame Tabos link ir netrukus, pakilę daugiau nei kilometrą virš jūros lygio, grožimės giliais tarpekliais, iš sustingusios lavos susiformavusiais juodais kalnais. Kitapus – geltonų smilčių kalvos, dar kitoje pusėje – raudoni geležies rūdų masyvai... Didžiausią įspūdį padaro netoli Tabos esanti kanjonų grandinė, susiformavusi prieš 35 mln. metų, kai po galingo žemės drebėjimo pasikeitė landšaftas ir pasislinko Raudonoji jūra.
Tai unikali proga pavaikščioti jos dugnu, tarp neįtikėtino siaurumo tarpeklių, pasigrožėti įvairių faktūrų ir spalvų uolienomis: baltomis smiltimis, suakmenėjusiais koralais, kriauklėmis, šokoladinio molio sluoksniais, nėrinius primenančiais klinčių varvekliais, keisčiausiomis gyvūnų ir paukščių figūromis, iš akmens išskaptuotomis vandens, vėjo ir laiko. Ši autentiška Sinajaus pusiasalio dalis leidžia pajusti amžinybę ir gamtos galybę. Mus lydi šias ekskursijas rengiantis agentūros „Falcon Safari“ vadovas Ahmedas Emadas. Lietuvą jis ne tik žino, bet ir yra apvažiavęs motociklu. Sako, kad didžiausią įspūdį padarė mūsų šalies kaimai, miesteliai ir jų gyventojai, bet visiškai nepatiko kraujiniai vėdarai. „Klausinėjau žmones, ką norėtų pamatyti Egipte. Beveik niekas neminėjo diskotekų ir parduotuvių. Dauguma norėjo išvysti dykumą“, – tvirtino Ahmedas. Beje, ši netoli Gazos ruožo esanti sritis ne visada buvo tokia nuošali ir nelankoma – kitados čia ėjo pagrindinis kelias iš Afrikos į Artimuosius Rytus.
Taba
Tiems, kuriems ne prie širdies Šarm el Šeicho tviskesys ir šurmulys, šis Akabos įlankoje esantis kurortas galėtų tapti tikra atgaiva sielai ir kūnui. Kažkada Taba priklausė Izraeliui, paskui keliavo iš rankų į rankas, kol 1988 m. tarptautinė komisija atidavė ją Egiptui. „Nemokamai“, – patenkintas šypsosi Ahmedas. Sunku pasakyti, kiek Taboje yra Egipto: visai kitokia architektūra, ramybė, nuošalumo pojūtis, tiesiai į jaukų, smėlėtą paplūdimį (tikra retenybė Egipte), kuriame visada yra laisvų gultų, besileidžiančios spalvingos granito uolos. Ideali vieta tiems, kurie nori pailsėti su visa šeima, golfo mėgėjams ir nardymo entuziastams.
Tiems, kuriems ne prie širdies Šarm el Šeicho tviskesys ir šurmulys, šis Akabos įlankoje esantis kurortas galėtų tapti tikra atgaiva sielai ir kūnui. Kažkada Taba priklausė Izraeliui, paskui keliavo iš rankų į rankas, kol 1988 m. tarptautinė komisija atidavė ją Egiptui. „Nemokamai“, – patenkintas šypsosi Ahmedas. Sunku pasakyti, kiek Taboje yra Egipto: visai kitokia architektūra, ramybė, nuošalumo pojūtis, tiesiai į jaukų, smėlėtą paplūdimį (tikra retenybė Egipte), kuriame visada yra laisvų gultų, besileidžiančios spalvingos granito uolos. Ideali vieta tiems, kurie nori pailsėti su visa šeima, golfo mėgėjams ir nardymo entuziastams.
Ne veltui Taba vadinama Raudonosios jūros Rivjera. Norintieji ne tik ramybės iš šio kurorto gali lengvai pasiekti čia pat esantį spalvingą kanjoną, Šv. Kotrynos vienuolyną, Mozės kalną, apžiūrėti Faraonų salą, kurioje stūkso įspūdinga sultono Saladino tvirtovė. O ypač Taba mėgstama dėl savo išskirtinės geografinės padėties: iš čia plika akimi matyti kitame Akabos įlankos krante esantys Izraelis, Jordanija ir Saudo Arabija. Dauguma keliautojų pasinaudoja galimybe nuvykti iš Egipto į Petrą, Jeruzalę, Jordaniją. Artimiausias Izraelio miestas Eilatas yra vos už 3,5 km. Egiptiečiai ten keliauja be vizų, prireikus ją galima nusipirkti kertant sieną.
Povandeninis pasaulis
Raudonosios jūros turtai – dar vienas dalykas, kuris suteikia Sinajui išskirtinumo ir niekada nepabosta. Ne veltui Šarm el Šeichas laikomas viena geriausių povandeninio nardymo vietų pasaulyje. Nuostabiu vandens pasauliu čia gali grožėtis net ir bijantieji nardyti – tereikia išsinuomoti akinius, kvėpavimo vamzdelį ir plaukmenis.
Raudonosios jūros turtai – dar vienas dalykas, kuris suteikia Sinajui išskirtinumo ir niekada nepabosta. Ne veltui Šarm el Šeichas laikomas viena geriausių povandeninio nardymo vietų pasaulyje. Nuostabiu vandens pasauliu čia gali grožėtis net ir bijantieji nardyti – tereikia išsinuomoti akinius, kvėpavimo vamzdelį ir plaukmenis.
Vietiniai žino, kur yra įdomesnės vietos, ir nuplukdo ten kateriais, tačiau yra ką pažiūrėti nusileidus į vandenį net ir nuo paplūdimyje esančio pontoninio tilto – juk koralų rifas driekiasi pakrante. Užtenka panardinti galvą į vandenį, ir prieš akis atsiveria fantastiški koralų sodai, sienos, įvairove ir spalvomis stulbina žuvų pasaulis, jautiesi taip, tarsi plaukiotum didžiuliame akvariume, sūrus vanduo puikiai laiko paviršiuje, tik spėk dairytis į šalis ir aikčioti mintyse. Bet štai išlenda triukšmo suerzinta storulė murena, krusteli prie dugno prisiplojusi nuodingoji raja ar koralų plyšyje besislepianti liūtažuvė (nuo šios ryškiaspalvio peleko prisilietimo gali ištikti paralyžius), ir supranti – šis pasaulis yra tikras, o tu jame esi tik svečias. Baimintis neverta – jei elgsitės kaip svečiai, jokios žuvys pirmos nepuls.
Beduinai
Beduinai į Sinajaus pusiasalį atklydo VII–VIII a. ir jaučiasi esantys tikri šios žemės šeimininkai. Nors teoriškai jie neturi jokių nuosavybės dokumentų, pagal nutylėjimą jų teisė į žemę pripažįstama – vietiniai verslininkai prieš imdamiesi kokios nors veiklos, visada derina savo planus su tą sritį valdančiu beduinų šeichu. Vis dėlto dauguma beduinų gyvena itin skurdžiai. Turistai skeptiškai šypsosi lankydamiesi šios klajoklių tautos kaimeliuose, nes netiki jų autentiškumu, tačiau toks požiūris nėra labai pagrįstas.
Beduinai į Sinajaus pusiasalį atklydo VII–VIII a. ir jaučiasi esantys tikri šios žemės šeimininkai. Nors teoriškai jie neturi jokių nuosavybės dokumentų, pagal nutylėjimą jų teisė į žemę pripažįstama – vietiniai verslininkai prieš imdamiesi kokios nors veiklos, visada derina savo planus su tą sritį valdančiu beduinų šeichu. Vis dėlto dauguma beduinų gyvena itin skurdžiai. Turistai skeptiškai šypsosi lankydamiesi šios klajoklių tautos kaimeliuose, nes netiki jų autentiškumu, tačiau toks požiūris nėra labai pagrįstas.
Iš tikrųjų šiuolaikiniai beduinai sparčiai keičiasi, bet ar dėl to jie yra mažiau tikri? Vieni jų išsaugojo klajoklišką gyvenimo būdą, kategoriškai atsisako gyventi valstybės jiems pastatytuose namuose, vertina laisvę ir turistams nesirodo, kiti „socializavosi“. Ahmedas sako, kad beduinų veikla priklauso nuo jų gyvenamos vietos: gyvenantieji vakarinėje Sinajaus dalyje užsiima prekyba su Afrikos žemynu, prekių pervežimu, laivyba; rytinėje dalyje – turizmo verslu, dirba viešbučiuose, kavinėse, turguose; vidurinėje dalyje apsistojusių beduinų duona – reketas, ginklai, narkotikai; įsikūrę arčiausiai Izraelio sienos neretai tampa kariškiais, policininkais, dirba saugumo tarnybose.
Atpažinti beduiną nesunku, su egiptiečiais jie nelabai maišosi, todėl išsaugojo savo bruožus – yra tamsesnio gymio, liekni, neaukšti, smulkių, gana dailių veido bruožų, apsirengę galabėjomis (jų baltumas kartais yra kone akinamas), moterys visada vilki juodus drabužius, dengia veidus. Beduinai mėgsta vaišinti itin saldžia arbata, bet geriau neprašyti dėti mažiau cukraus – tai juos gali įžeisti: mat kuo arbata saldesnė, tuo daugiau pagarbos parodoma.
Faraonų liga
Nebūtina būti faraonu ir net nereikia lankytis piramidėse, kad sužinotum, kas yra faraonų liga. Taip vadinamas virškinimo sutrikimas. Dažniausias jo simptomas yra viduriavimas, gali pykinti, pakilti temperatūra.
Nebūtina būti faraonu ir net nereikia lankytis piramidėse, kad sužinotum, kas yra faraonų liga. Taip vadinamas virškinimo sutrikimas. Dažniausias jo simptomas yra viduriavimas, gali pykinti, pakilti temperatūra.
Sako, kad, norint to išvengti, reikia nevalgyti vietinėse užkandinėse, negerti vandens iš čiaupo, nesvarbu – kavinėse ar parduotuvėse, pirkti jį tik buteliukuose su nepažeistais kamšteliais, o kokteilius gerti be ledo – neaišku, iš kokio vandens šis šaldomas. Ir tai, deja, ne visada padeda. Jei jau taip nutiko, neverta kliautis iš namų atsivežtais vaistais – sako, kad nuo faraonų ligos padeda tik vietiniai. Drąsiai drožkite į vaistinę – jos darbuotojas, be užuolankų išsiaiškinęs negalavimo simptomus, duos jums tiksliai to, ko reikia. Beje, dar sako, kad faraonų liga dažniau suserga tie, kuriuos kamuoja didybės manija...
Pirkiniai
Norintiesiems pamatyti tikrą rytietišką turgų geriau važiuoti į Kairą – tai, kas vyksta uždaruose Sinajaus kurortuose, labiau primena Gariūnų turgavietę, tačiau jei jūsų tikslas – ne autentikos paieškos, o pirkiniai, naudingų dalykų galima rasti ir čia. Iš Egipto paprastai vežami kaljanai (suvenyrinį galima nusipirkti ir už 10 dolerių, o tvirtesnis, skirtas naudoti sau, kainuos apie 25), kašmyro, medvilnės šalikai, prieskoniai, įvairios arbatos, aliejai, sidabro dirbiniai. Derėtis būtina ir verta tai daryti drąsiai.
Norintiesiems pamatyti tikrą rytietišką turgų geriau važiuoti į Kairą – tai, kas vyksta uždaruose Sinajaus kurortuose, labiau primena Gariūnų turgavietę, tačiau jei jūsų tikslas – ne autentikos paieškos, o pirkiniai, naudingų dalykų galima rasti ir čia. Iš Egipto paprastai vežami kaljanai (suvenyrinį galima nusipirkti ir už 10 dolerių, o tvirtesnis, skirtas naudoti sau, kainuos apie 25), kašmyro, medvilnės šalikai, prieskoniai, įvairios arbatos, aliejai, sidabro dirbiniai. Derėtis būtina ir verta tai daryti drąsiai.
Tiesiog pasivaikščioti ir pasidairyti čia neįmanoma – vos stabtelėjęs žmogus iškart įtraukiamas į veiksmą ir įsigyja tai, ko neketino. Vertinkite tai kaip žaidimą – nusistatykite pinigų sumą, kurios jums negaila, ir nesijaudinkite dėl to, kad kitas tą patį daiktą įsigijo perpus pigiau. Štai, tarkim, kašmyro šalikus vieni perka už 15 dolerių, kiti gauna už 5... Beje, jei jau nusiderėjote, privalote pirkti, priešingu atveju, galite būti aprėktas ir be ceremonijų išmestas iš parduotuvės.
Saugumas
Neramumai Egipte gerokai pakirto turizmo verslą – jis susitraukė maždaug 30 proc. Dabar čia atsirado naujas laiko matas – iki revoliucijos ir po revoliucijos. Anot turizmo ekspertų, ši sritis pradeda atsigauti. Kad tai tiesa, akivaizdu iš sausakimšų viešbučių ir paplūdimių (čia 9 val. ryto jau negali rasti laisvo gulto).
Neramumai Egipte gerokai pakirto turizmo verslą – jis susitraukė maždaug 30 proc. Dabar čia atsirado naujas laiko matas – iki revoliucijos ir po revoliucijos. Anot turizmo ekspertų, ši sritis pradeda atsigauti. Kad tai tiesa, akivaizdu iš sausakimšų viešbučių ir paplūdimių (čia 9 val. ryto jau negali rasti laisvo gulto).
Visi vietiniai vieningai tikina, kad meškos paslaugą jiems daro žiniasklaida iš menko įvykio išpūsdama skandalą, o iš tikrųjų turistai čia yra visiškai saugūs – prie įvažiavimo į kiekvieną kurortą ar viešbutį, pakelėse, lankytinose vietose gausu karinių postų. Kaipgi kitaip – juk turizmas, nafta ir Sueco kanalas yra didžiausi šalies pajamų šaltiniai.
Ką aplankyti?
Atvykus į dykumą, po kurią Mozė 40 metų vedžiojo išrinktąją tautą, nuodėmė būtų neaplankyti tokių biblinių vietų kaip Sinajaus (dar vadinamas Mozės) kalnas. Kantriausieji leidžiasi į naktinį žygį – apie tris valandas kopia į šio kalno viršūnę (2285 m), kur Dievas įteikė Mozei akmens plokštes – liudijimus su 10 Dievo įsakymų. Vieni kopia trokšdami pasigrožėti nuo kalno atsiveriančiais vaizdais, kiti tikėdamiesi nuodėmių atleidimo. Sako, kad įkopusiesiems jis suteikiamas su pirmaisiais saulės spinduliais.
Atvykus į dykumą, po kurią Mozė 40 metų vedžiojo išrinktąją tautą, nuodėmė būtų neaplankyti tokių biblinių vietų kaip Sinajaus (dar vadinamas Mozės) kalnas. Kantriausieji leidžiasi į naktinį žygį – apie tris valandas kopia į šio kalno viršūnę (2285 m), kur Dievas įteikė Mozei akmens plokštes – liudijimus su 10 Dievo įsakymų. Vieni kopia trokšdami pasigrožėti nuo kalno atsiveriančiais vaizdais, kiti tikėdamiesi nuodėmių atleidimo. Sako, kad įkopusiesiems jis suteikiamas su pirmaisiais saulės spinduliais.
Tie, kurie nuodėmių neturi ar kopti tingi, gali apžvelgti kalną nuo papėdėje esančio Šv. Kotrynos vienuolyno (tai vienas seniausių pasaulyje veikiančių vienuolynų), apsilankyti turtingoje senųjų bažnytinių rankraščių bibliotekoje, uždegti žvakutę koplyčioje ir iš arti apžiūrėti jo kieme augantį krūmą, kurio liepsnose Mozei pasirodė Viešpats.
Nuotraukos – Neringos Skrudupaitės, Meilės Taraškevičienės ir autorės.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (4)