Taip pat skaitykite: Lietuviškoji tundra saugo Perkūno akmens paslaptis
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi! Taip pat skaitykite Perpasauli.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „Android“.
Parkas stebina ir gamtos paminklais. Čia dunkso iškiliausios Žemaitijos kalvos: Šatrija, Sprūdė, Moteraitis, Girgždūtė, Medvėgalis, gyvena net 189 rūšių paukščiai, vilkai, briedžiai. O jei lankysitės parke žiemą ir pusnyse pamatysite judantį sniego kamuolį – jums pasisekė išvysti į Raudonąją knygą įrašytą baltąjį kiškį.
Parke telpa tiek istorijos, gamtos ir kultūros paminklų, kad sunku visus ir aprėpti. Todėl čia apsilankę greičiausiai norėsite sugrįžti dar ir dar kartą. Ypač dabar, kai įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas. II etapas“ parkas buvo atnaujintas, tapo dar jaukesnis ir patogesnis lankytojams.
Atnaujintas lankytojų centras
Vizitą Varnių regioniniame parke vertėtų pradėti nuo lankytojų centro, kurio vidaus ekspozicija atnaujinta dar pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas. I etapas“. Joje galima susipažinti ne tik su parko vertybėmis, išgirsti, kaip čiulba parko paukščiai, ar sužinoti, kokie gyvūnai čia gyvena, bet ir pažaisti edukacinius žaidimus, ir net išgirsti, kaip žemaitiškai skamba M. Valančiaus „Palangos Juzė“.
Išskirtinės parko vietos
Tačiau dar daugiau įspūdžių laukia už lankytojų centro durų. Pavyzdžiui, pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas. II etapas“ sutvarkytas Pašatrijos piliakalnis. Sakoma, kad Šatrija – gražiausia ir aukščiausia Žemaitijos kalva. Legenda byloja, kad čia būta Žemaitijos raganų suvažiavimo vietos, o pati kalva – raganų žemėmis užpilta bažnyčia.
Jei tikėsime šia legenda, beliks pripažinti, kad Žemaitijos raganos pasirinko įspūdingą vietą: nuo ant Pašatrijos piliakalnio esančios apžvalgos aikštelės matyti Girgždūtės, Sprūdės, Medvėgalio piliakalniai, Žąsūgalos, Žiograkalnio, Kietkalnio kalnai, Užventis, Upyna, Luokė, Telšių katedros bokštai... Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad žmonių čia gyventa dar nuo II a. pr. Kr., o XIV a. stovėjusi medinė pilis. Spėjama, kad čia būta vieno pagrindinių pagonių tikėjimo centrų, kuris sunaikintas įvedus krikščionybę.
Šiandien Pašatrijos piliakalnis ir Šatrijos kalnas sulaukia daugybės lankytojų visus metus. Pagal projektą įrengti nauji laiptai, takų terasos, informacinės aikštelės. Piliakalnis sutvarkytas, atstatant ir sutvirtinant erozijos pažeistus šlaitus, iškertant menkaverčius medžius ir krūmus.
Įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, tad šią įspūdingą vietą pasiekti paprasčiau. Tačiau nepasiribokite vien Šatrijos kalva. Lankantis Varniuose verta pasižvalgyti ir nuo Medvėgalio kalno. Maironis yra rašęs, kad nuo jo matyti net 14 bažnyčių. Ar jis neklydo, galite įsitikinti patys. Taip pat užsukite į Laumėnkalnį, Miltų kalną, Kartuvių kalną ir Bilionių piliakalnį, kuris primena laiptuotą piramidę.
Per senąją kūlgrindą
Būtinai aplankykite ir Lūksto ežerą, kuris, nors ir ne prie jūros, į krantą išplauna gintarų. Aštrių pojūčių mėgėjai tiesiog privalo išmėginti žygį per Sietuvos kūlgrindą. Kūlgrinda – pelkėje įrengtas takas, kuriuo mūsų protėviai pabėgdavo nuo priešų: akmenimis ar medžiu grįstas takas paslėptas pelkės dugne, todėl nežinančiam jo rasti beveik neįmanoma – taip priešai ir nugarmėdavo dugnan.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje buvo apie 60 kūlgrindų, tačiau šiandien žinoma tik apie 4, o pereiti galima tik viena, esančia Varniuose. Sakoma, kad Sietuvos kūlgrinda – viena iš slapto kelio, jungusio Medvėgalio, Paršpilio ir Šiuraičių pilių įgulas, atkarpų. Jei išdrįsite žengti šiuo taku, jūsų gidas – vien žemaitiškai kalbantis parko kultūrologas Linas Šedvilas – primygtinai pareikalaus pelkės taku žengti tik basomis.
Pasiruoškite purviniausiam ir įspūdingiausiam nuotykiui! „Maždaug penkias valandas vedu ekskursij po tous kalnus, tous didžiausius. Ir paskui ant pačia gala mes in tą purvyną įkrentam, būt užsiskanint. Po Medvėgalio, po visko, kad suprastų, kur įlipa. Atrakcij čia, daro bernavakarius visokius, jaunikius skandin čia, ein žmuonės. Nes po to visiems juokinga, išsimozuoj visi. Bet visi patenkint, nebuva dar nusivylusio“, – pasakoja L. Šedvilas.
Varnių regioninis parkas lankytojų laukia visus metus: vasarą kviesdamas pasiklausyti paukščių ir patirti nuotykių, o žiemą siūlydamas neprilygstamus peizažus ir galimybę rasti laukinių gyvūnų pėdsakų. Beje, visus metus Varnių regioniniame parke vyksta daugybė kultūrinių, istorinių renginių, siūlomos ekskursijos ir žygiai, todėl prieš planuojant kelionę verta aplankyti Varnių regioninio parko direkcijos interneto svetainę ir patikrinti, kokį nuotykį šįkart siūlo žemaičių žemės širdis.