Kelionė kemperiu šiandien yra bene pati saugiausia, nes keliaujate savame name. Taip išvengiama oro uostų grūsčių, lėktuvų, autobusų, viešbučių. Vos tik panorėję, sėdate į kemperį ir sukate vairą ten, kur jums patinka, kur oras geresnis. Esate prie jūros, upės, ežero ir džiaugiatės savos virtuvės, savo namo privalumais. Dėl šių privalumų pandemijos metu pasaulyje labai išaugo kemperių pardavimas.
„Kelionių kemperiais aktualumas auga jau kurį laiką, tačiau koronaviruso pandemija atskleidė dar vieną namelių su ratais privalumą – keliavimas nuosava transporto priemone su šeima, draugais ar poroje suteikia galimybę išlaikyti socialinę distanciją, tad gali būti vertinamas kaip saugesnis būdas nei daugelis kitų. Be to, oro transporto srautai iki šiol yra sutrikę ir į tokį lygį, kaip prieš krizę, grįš dar negreitai, tad užsienio turistams, ieškantiems alternatyvių keliavimo būdų, kelionė kemperiu gali tapti patraukliu pasirinkimu“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ produktų vystymo projektų vadovė Aušra Grikšaitė.
Lietuvos kempinguose apsistojančių turistų skaičius kasmet didėja – prieš penketą metų su nakvyne kempinguose keliaudavo 40 tūkst. asmenų, o pernai tokių turistų buvo daugiau nei 65 tūkst.
Kiek daugiau nei pusę Lietuvos kempingų svečių 2019 m. sudarė lietuviai, 48 proc. – užsienio turistai. Daugiausia keliautojų įprastai atvyksta iš Vokietijos, Suomijos, Nyderlandų ir kaimyninių šalių – Latvijos, Lenkijos ir Estijos.
Laimonas Mačiulis, „Kemperija“ vadovas, teigia, kad kemperių nuomos paklausa šiandien tikrai išaugusi, ypač savaitgalio išvykoms.
„Paprastai jau kovo mėnesį žmonės pradėdavo planuoti vasaros atostogas ir rezervuoti kemperius, tačiau šiemet pandemija viską apsivertė aukštyn kojomis. Pusė mūsų klientų yra užsienio šalių piliečiai, kita dalis – lietuviai, kurių pajamos ir planai šiai vasarai pasikeitė, todėl kovo–balandžio mėnesiais buvo atšaukta maždaug 80 proc. rezervacijų. Gegužę pradėjus mažinti karantino ribojimus ir atsidarius Baltijos šalių sienoms vėl pajutome išaugusį užklausų skaičių, pradėtos naujos rezervacijos, – apie pasikeitusius keliautojų planus pasakojo L. Mačiulis. – Šiuo metu paklausiausios neilgos, kelių dienų išvykos, tačiau paskelbus, kad nuo birželio mėnesio daugiau šalių atvers savo sienas, žmonės reaguoja ir pradeda planuoti ilgesnes keliones.“
Patarimai pirmą kartą keliaujantiems kemperiu
Pasak Valdo Valiukevičiaus, „Valdo kemperiai“ įkūrėjo, svarstantiems apie dažnas keliones kemperiu verta pagalvoti, kas geriau – sodyba ar nuosavas namas su ratais.
„Tvarkingą ir dar gana modernų kemperį galima įsigyti už 15000–20 000 eurų. Nauji automobiliai kainuoja nuo 45 000 eurų. Paguoda viena: kemperiai nenuvertėja taip greitai, kaip lengvieji automobiliai. Čia jau reikia rinktis – pirkti sodybą ir važinėti ta pačia kryptimi dešimtmečius pjauti žolės ar turėti sodybą su ratais, kuri šiandien stovi prie Dusios, rytoj – prie Baltijos.
Kemperių nuoma brangesnė nei lengvųjų automobilių. Kokybiško, modernaus turistinio namelio nuoma dienai kainuoja apie 100 eurų sezono metu. Nauji kemperiai kainuoja 125–150 eurų, senesnį, 10–15 metų, tvarkingą kemperį galima išsinuomoti už 70–90 eurų“, – pasakoja V. Valiukevičius.
Kemperiui vairuoti nereikia specialios patirties ar specialaus pasiruošimo. Pakanka valandinio instruktažo, kurio metu nuomotojai supažindina su visomis namelio funkcijomis.
„Jeigu kemperio bendras svoris neviršija 3500 kilogramų, tuomet vairuoti gali bet kuris žmogus, turintis B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Pirmi kelionės kemperiu kilometrai kiek sunkesni – juk namelis ilgas, aukštas, platus ir sunkus. Reikia įprasti prie didelio mašinos siūbavimo, reakcijos į vėjo gūsius, ilgesnio stabdymo kelio.
Keliaujant kemperiu tenka stebėti aukščio apribojimus, atsisakyti noro įvažiuoti į požeminį garažą ar kitokią aikštelę, kur apribotas aukštis. Važiuojant senamiesčio gatvelėmis reikia stebėti balkonus, ant jų kabančius skalbinius. Jeigu nusiveši skalbinius, gal nebus taip baisu, kaip nusivežti balkoną.
Kitas dalykas – sėdęs prie kemperio vairo, turi kitaip planuoti judėjimo atstumus. Nereikia galvoti, kad kemperiu lėksi taip pat greitai, kaip ir lengvuoju automobiliu. Kelionė kemperiu bus lėtesnė, nes šių mašinų kruizinis greitis yra apie 100 km/h. Norint atostogauti, o ne vargti, reikia planuoti per dieną nuvažiuoti ne daugiau kaip 400 kilometrų“, – patarimais dalijasi V. Valiukevičius.
Su kemperiu po Lietuvą: nauji maršrutai
Augant susidomėjimui tokio tipo kelionėmis, Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ siūlo išbandyti 4 naujus kemperių maršrutus pasirinktame etnografiniame Lietuvos regione ar net po visą Lietuvą.
Automobiliu ar nameliu ant ratų turistams siūloma aplankyti Mažąją Lietuvą, Dzūkiją, Aukštaitiją ar net visus Lietuvos regionus per vieną kelionę.
Kemperiu po Vakarų Lietuvą: trijų vandenų krašte
Maršrutas po Pamario kraštą, lietuvišką pajūrį ir Žemaitiją, besidriekiantis 620 km, leis pasigrožėti unikaliausiais Lietuvos kampeliais. Smėlio juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių Marių – Kuršių nerija – yra UNESCO saugomas pusiasalis, kurio paplūdimius „Lonely Planet“ yra išrinkusi tarp gražiausių Europoje. Čia karaliauja vėjas, vanduo ir smėlis. Kitoje Kuršių marių pusėje – didžiausios Lietuvos upės Nemuno delta, kur, sakoma, paukščių gyvena daugiau nei žmonių, o virš Ventės rago su paukščių žiedavimo stotimi driekiasi paukščių migracijos kelias. Lydimi sparnuočių pasieksite Žemaitiją – kultūros, kalbos, tradicijų ir virtuvės autentiškumą išsaugojusį regioną. Jame paskutiniame visoje Europoje buvo priimta krikščionybė, todėl čia rasite pagonybės bei baltų mitologijos palikimo ženklų. Stotelę kemperiui šiame maršrute galėsite pasirinkti ir ant marių kranto, ir pajūryje. Kelionė po šiuos kraštus gali užtrukti nuo 5 iki 7 dienų.
Kemperiu po Pietų Lietuvą: per tris sostines
Lietuvos sostinė Vilnius, laikinoji sostinė Kaunas ir istorinė sostinė Trakai – visas galėsite aplankyti keliaudami šiuo 470 km ilgio maršrutu Pietų Lietuvoje, žinomoje kaip Dzūkijos regionas, ir pasigrožėsi barokine architektūra, gausiais bažnyčių bokštais, žaliosiomis miestų erdvėmis. Trakų pažiba - Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikų pilis, pastatyta ežero saloje ir laikoma viena gražiausių viduramžių pilių Europoje. Apsistoti su kemperiu galėsite pačių sostinių ar balneologinių kurortų, 200 m. puoselėjančių sveikatingumo tradicijas, teritorijose. Beje, nenustebkite, jei keliaudami šiuo maršrutu pastebėsite, kad padangę virš jūsų kemperio puošia oro balionai. Lietuvos sotinė Vilnius yra viena iš nedaugelio Europos sostinių, virš kurios kyla oro balionai. Oreiviai skrajoja ir virš Kauno, Birštono. Kelionei turėtų pakakti 4-6 dienų.
Kemperiu po Šiaurės ir Rytų Lietuvą: tarp ežerų ir dvarų
Pačiupinėti Mėnulio gabalėlį, pasivaikščioti medžių viršūnėmis, pamatyti rekordinį labirintą iš senų televizorių, stebėti senovinę žvejybą, padegustuoti medaus, paragauti iš šviežiai malūne maltų miltų keptos duonos arba blynų, apžiūrėti karvę prarijusią smegduobę, apsilankyti XIX a. gyvenimą prikeliančiuose dvaruose... Visos šios patirtys laukia pasirinkus 690 km maršrutą Aukštaitijos regione Lietuvos šiaurinėje bei rytinėje dalyje. Būtent čia yra seniausias Lietuvos nacionalinis parkas su ežerynais bei miškais, kuriuose galima drąsiai sustoti grybauti, uogauti, ieškoti vaistažolių ar tiesiog išbandyti miško terapiją. Maršrutas itin tinkamas ieškantiems ramybės gamtos prieglobstyje, mėgstantiems maudynes ežere ir nepabūgsiantiems 5-7 dienų kelionės ant keturių ratų.
Kemperiu aplink Lietuvą
Lietuva – labai kompatiška šalis. Visų jos sienų ilgis nesiekia 2 tūkst. km, o atstumą nuo taško šalies šiaurėje iki taško pietuose galima teoriškai įveikti per 3 val. (276 km), nuo vakarų į rytus – per daugmaž 4 val. (373 km). Maršrutas „Aplink Lietuvą“ skirtas mėgstantiems iššūkius ir trokštantiems maksimaliai pažinti šalį bei jos regionus – pušynais, upėmis ir smėlėtu dirvožemiu pasižyminčią Dzūkiją, paukščių ir upių karalystę Pamarį, miškingą Žemaitiją, išsaugojusią autentišką kultūrą ir tradicijas, bei ežeringą Aukštaitiją. Maršruto atkarpos jungia įdomiausias vietoves šalyje – tris Lietuvos sostines, populiariausius kurortus, didžiausią Lietuvos salą bei vadinamąjį „rojaus kelią“ palei didžiausią Lietuvos upę. Maršrute gausų kempingų bei stovyklaviečių pačiose įvairiausiose lokacijose. Pasirinkę šį maršrutą nuriedėsite apie 1400 km, o kelyje užtruksite iki 2 savaičių.
„Keliauk Lietuvoje“ komanda pabrėžia, kad maršrutus gali išbandyti ne tik namelių ant ratų savininkai, bet ir tie, kas mėgsta keliauti automobiliu bei stovyklauti palapinėse ar nedideliuose nameliuose.