Korsika – rojus tarp jūros ir kalnų

Lėtai, koja už kojos, kopiu į nežmoniško statumo kalno šlaitą. Kojos kaip švino pripiltos, nugara šlapia nuo prakaito, iš po batų slysta ir ritasi žemyn smulkūs akmenukai, o galvoje sukasi viena mintis: koks velnias nešė mane į šią galerą???

Bet iš patirties žinau, kad nuotaika iškart pasikeis, kai tik pasieksiu keterą ir aplink atsivers erdvūs kalnų ir jūros vaizdai. Nes tokia jau yra ta kalnų liga: žinai, kad bus sunku, o vis tiek eini, ir pamiršti visus sunkumus, kai pasieki tikslą. Iki kito karto...