Taip pat skaitykite: Kelionė po požeminį miestą Slovėnijoje
Neplanuoti sustojimai į tualetą, neplanuoti apsipirkimai dėl pamirštų ar pamestų daiktų tampa veikiau nuotykiais nei frustracija. Staigi transformacija iš puikios sveikatos į sunkią infekciją, dėl kurios tenka apsilankyti pas angliškai nekalbantį gydytoją, kuris kraipo galvą ir kartoja „mal, mal“ (ispaniškai „prastai“) tapo neatsiejama mūsų kelionių dalimi.
Kartą vykdami į žygį pėsčiomis pamišome batus, o iškeliavę slidinėti apsižiūrėjome, kad nepasiėmėme žieminių striukių. Kartą Prancūzijoje einant ilgą atstumą nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki Sen Mišelio kalno Prancūzijoje staiga dingo sportinis nertinis, Belizo (Centrinė Amerika) kaime iš pykčio sviestas kokoso riešutas vos nesibaigė siūlėmis ant veido, o dėl boikoto nežinomiems patiekalams ištirpo ne vienas kilogramas.
Įsimintinos, įdomios kelionės ne visada būna sklandaus kelionės plano rezultatas. Tai ypač pasakytina, jei keliaujate su šeima. Sėkmingų šeimyninių kelionių paslaptis – kantrybė ir gebėjimas pasijuokti iš absurdiškų situacijų.
Mergaitė buvo 12 m., 1,2 m ūgio, su per didele galva jos liesam kūnui. Rudi plaukai surišti į standžią uodegą, įrištas raudonas kaspinas. Maždaug 5 m. berniukas tyliai sekė paskui mergaitę. Jis buvo aprengtas kaip vargšas veikėjas iš Dickenso novelių – pasiuntinuko kepurė, nunešiotas tvido švarkelis.
Mergaitė ištiesė man atverstą knygą su kirilicos rašmenimis. Ji kažką man nuolankiai, nuleistomis akimis murmėjo nežinoma kalba. Kartą ji pakėlė akis ir mane sukrėtė jos liūdnas, apatiškas žvilgsnis. Jos veidas buvo išblyškęs, išsekęs, ne pagal amžių rimtas. Aš pasisukau eiti, bet ji nepaliovė sekti ir siūlyti man žurnalo.
Tai buvo trečia mūsų diena Maskvoje, ėjome link metro. Aš, vyras Patas ir 14 m. dvyniai Connoras ir Meghan leidome 2009 m. pavasario atostogas toli nuo Floridos, kur gyvena dauguma mūsų draugų.
Maskvos metro didelis, švarus, gerai apšviestas, su pagalba nekabantiems rusiškai. Atėjome į metro ne pačiu geriausiu laiku – 18 val., daugybė žmonių. Pasirodė ta mergaitė senos moters žvilgsniu, primygtinai siūlydama man savo žurnalą.
Tik atvažiavus traukiniui atitrūkome nuo mergaitės ir berniuko, tačiau tada pastebėjau, kad mano rankinė su ilga rankena per krūtinę yra atsegta. Ji vos neištraukė mano piniginės ir paso. Šis susidūrimas mus visus sutrikdė, bet netrukus tai atrodė smulkmena.
Išvykome naktiniu traukiniu iš Maskvos į Sankt Peterburgą. 22.45 val. išėjome iš viešbučio su daiktais. Leningrado stotelė buvo už dviejų metro stotelių. Viešbučio darbuotojas užrašė ant lapelio rusiškomis raidėmis traukinių stoties pavadinimą. Jaučiausi rami, maniau, kad žmonės perskaitys, kas parašyta ant lapelio, ir nurodys mums teisingą kryptį.
Eskalatoriai Maskvos metro labai ilgi, statūs ir greiti. Po kelių sustojimų pasiekėme antrą metro liniją. Patas ir Connoras su lagaminais stovėjo ant metalinio eskalatoriaus laiptelio. Mes su Meghan stovėjome už keturių laiptelių. Nutukęs vidutinio amžiaus vyriškis stovėjo už šešių laiptelių nuo mūsų. Netoli eskalatoriau viršaus išgirdau šaižų garsą. Pro vyro kojas pamačiau išblyškusį vyro veidą ir tuščias, atmerktas akis. Jis gulėjo parkritęs ant eskalatoriaus, galva daužėsi į kiekvieną laiptelį.
„Imk lagaminą ir šok“, – sušuko vyras Conorui, kai jų eskalatoriaus laiptelis priartėjo prie gulinčio vyro. Mes su Meghan artėjome prie kūno. Likus keliems laipteliams stvėriau lagaminą ir peršokau per kūną. Pastačiusi lagaminą atsisukau ir pamačiau išblyškusį iš siaubo Meghan veidą. „Paduok man lagaminą ir šok“, – šūktelėjau jai. Jos žydrose akyse matėsi nepasitikėjimas, bet daugiau nebuvo ką daryti. Ji padarė kaip liepta.
Mūsų pagalbos šauksmus priešinga eskalatoriaus eile važiuojantys žmonės ignoravo. Vienas vyras peršoko kūną ir toliau važiavo. Negalėjau palikti to vyriškio nors turėjome skubėti į traukinį. Patas sugriebė vyrą už rankų ir nutempė ant grindų. Koja užkliuvo už eskalatoriaus guminio krašto, pasigirdo nemalonus garsas, bet eskalatorius sustojo. Po galva didėjo kraujo dėmė.
Vyras atsigavo, bandė atsikelti, bet vis krisdavo atgal. Kraujas tirštėjo, tamsėjo. Galiausiai du jauni vyrai padėjo jam atsikelti, o mes sukrėsti nubėgome į savo traukinį.
Meghan verkė iki kitos metro stotelės. Nė vienas negalėjome jos paguosti, nes patys buvome šokiruoti. Jaunas blondinas susirūpinusiu veidu ištraukė rausvą tulpę iš savo puokštės, ištiesė Meghan ir su akcentu ištarė: „Neverk, mergaite.“
Mes spėjome į traukinį, tačiau praktiškai neužmigome visą naktį, nors turėjome atskirą kupė.
Dar vieną kruviną vyriškį matėme gulintį Sankt Peterburgo gatvėje, šalimais jo galvos pravažiuojantys automobiliai apšviesdavo jį šviesomis. Galiausiai vienas praeivis nutempė vyriškį ant šaligatvio ir paliko gulėti prie pastato. Kraujas bėgo jam iš galvos. Patamsyje perėjome gatvę ne per pėsčiųjų perėją, kad netektų lipti jam per kojas.
Mūsų šeimos narių patarimai keliaujantiems į Rusiją būtų skirtingi. Mes su Patu patartume pasinerti į kultūrą, kad išsamiau susipažintumėte su Rusija. Meghan patartų užsisakyti viešbutyje taksi, užuot važiavus metro ir traukiniais. Connoras neatsisakytų kelionės į Rusiją, bet kitiems turėtų du patarimus: paragauti rusiško šokolado ir visada būti pasirengus šokti ir bėgti.
Maskvos metro veikia nuo 1935 m. Tai viena dižiausių metro sistemų pasaulyje, ir visgi stotelės, traukiniai labai pažangūs. Stotelėse – marmuras, kokliai, bronzinės statulos, akmuo ir spalvotas stiklas. Lubos aukštos, puikiai apšviestos. Verta skirti laiko ir apžiūrėti metro stotelių dekoracijas.
Maskvos metro – ir giliausias pasaulyje. Sklando legendos, kad yra dar gilesnis slaptas metro, kuris buvo pastatytas Stalinui. Viena linija jungia Kremlių su KGB rūmais.