Tokią paprastą tiesą suvokti nesunku, tačiau realybėje tai būna keblu įgyvendinti jau vien dėl to, kad ne visos turistams duris atveriančios įstaigos būna pasiruošusios tinkamai priimti įvairaus amžiaus keliautojus.
Po Lietuvą keliaukime su šeima
Viešoji įstaiga „Terra Publica“ šiais metais parengė ir ką tik išleido kelionių vadovą „Po Lietuvą su šeima“, kuriame publikuojami 25 kelionių maršrutai įvairiuose Lietuvos kampeliuose, aplankant per 250 objektų. Šalia maršrutų informacijos pateikiamos leidėjų rekomendacijos ir dėl maitinimo, nakvynės, aktyvių pramogų vietų.
Leidinio sudarytojas, keliautojas ir fotografas Vytautas Kandrotas teigia, kad vartydamas kiekvieną pažintinę kelionių knygą skaitytojas mato tik „ledkalnio viršūnę“ – galutinį knygos maketą ir joje pateiktą informaciją. Tam, kad ji būtų publikuota, leidėjams tenka atlikti daug parengiamųjų darbų, surinkti daug pirminės medžiagos.
„Kiekvienais metais turizmo sezono pradžioje leidykla skelbia vietos turizmo reitingus. Sudarome ir visuomenei pateikiame 30 patraukliausių Lietuvos vietovių, nors bendrai vertiname net 500–600 Lietuvoje esančių turistų traukos taškų. Per keletą metų reitingo viršūnėje nusistovėjo tos pačios, daugeliui jau gerai pažįstamos vietovės. O šiemet siūlome kiek kitaip pažvelgti į vietinį turizmą“, – motyvus viešinti šeimai palankių vietovių sąrašą komentavo V. Kandrotas.
Kur geriausia keliauti su šeima?
Kaip atrodo kelionių su šeima žemėlapis, galima išvysti atvertus pirmąjį leidinio „Po Lietuvą su šeima“ priešlapį. Jame – stilizuotas trimatis Lietuvos žemėlapis su pažymėtais 25 maršrutais. Knygoje publikuojama 10 vienos dienos maršrutų po Lietuvos miestus, 5 dviejų dienų kelionės po etnografinius Lietuvos regionus, 5 nesudėtingos, gerai įrengtos dviračių trasos ir 5 maršrutai, išsukus iš didžiųjų Lietuvos greitkelių.
„Kelionės su vaikais turi tam tikrą specifiką, todėl parinkdami objektus vienos dienos kelionėms stengėmės, kad vienoje nedidelėje geografinėje vietovėje būtų kuo įvairesnių pažintinių objektų ir pramogų, o kilometrų tektų įveikti kuo mažiau. Tokioms išvykoms geriausiai tinka vieno miesto ir jo apylinkių lankymas. Kiekviename maršrute skaitytojai ras daug naudingos informacijos: ką papasakoti mažiesiems, kur nusifotografuoti bendrai nuotraukai, kur apžvelgti vietovės panoramą, stabtelėti padūkti, kur papietauti ar netgi ką nuveikti, jei netikėtai užkluptų lietus.
Dviejų dienų kelionėse įveikiamas atstumas gali būti didesnis, tad tokią savaitgalio iškylą rekomenduojame norintiems apvažiuoti gražiausias etnografinių šalies regionų vietoves. Čia pateikiame ir nakvynės vietų rekomendacijas“, – maršrutus su šeima komentuoja leidinio sudarytojas V. Kandrotas.
Kad kelias neprailgtų
Nepaisant to, kad visoms leidinyje nurodytoms išvykoms vienos vasaros tikrai neužteks, Lietuvos žemėlapyje liko nemažai ir tuščių plotų. Pasak leidinio sudarytojo, tai – atokesni, šalies pakraščiuose išsidėstę rajonai. Nors juose yra daug įdomių lankytinų vietų, tačiau kelias iki šių vietovių tolimas, atvykus trūksta atitinkamos infrastruktūros – maitinimo įstaigų, vaikams pritaikytų ekspozicijų, aktyvių pramogų.
Dėl šios priežasties konkurencinę kovą laimi didieji Lietuvos miestai ir kurortai, kuriuose didesnis bendras turistų srautas leidžia išsilaikyti įvairesnes paslaugas turistams teikiančioms įmonėms ir organizacijoms, o didesnes pramogų kainas kompensuoja mažesnės kuro sąnaudos.
„Mokyklinio amžiaus vaikai įpratę gyventi pamokų režimu. Jos trunka 45 minutes, o tarp jų visados būna pertrauka. Tad 100 km atstumui tarp Vilniaus ir Kauno įveikti jau reikėtų stabtelėti pusiaukelėje, nors važiuodami darbo reikalais apie tai dažniausiai nesusimąstome. Tad tolimesniems atstumams įveikti puikiai pasitarnaus maršrutai, kuriuose kviečiame išsukti iš autostradų ir aplankyti vieną ar kitą netoliese įsikūrusį turizmo traukos tašką, poilsiavietę prie ežero ar istoriniame pastate veikiančią maitinimo įstaigą.“
Dviračių takai – netolimos ateities būtinybė
Įspūdingai didėjantis dviratininkų skaičius Lietuvoje rodo, kad mūšį dėl šeimų apsisprendimo atvykti laimės tos turistinės vietovės, kurios jau dabar investuoja į dviračių takus ir paslaugų infrastruktūrą šalia jų.
„Šeimoms, keliaujančioms su mažesniais vaikais, labiausiai priimtina žiedinė dviračių trasa (kad nereiktų grįžti tuo pačiu keliu), neilga (15–30 km), nesudėtingo reljefo, su tinkama danga. Ji turėtų sujungti keletą turizmo objektų, šalia turėtų būti įrengtos tarpinės poilsiavietės, o maršruto pradžioje – galimybė šias transporto priemones išsinuomoti. Pamatę tokias galimybes, dalis turistų gali spontaniškai priimti sprendimą pasirinkti tokią pramogą, nors iš anksto to net neplanavo. Kol kas tokių trasų Lietuvoje nedaug, tačiau netolimoje ateityje turėti turistams pritaikytą dviračių taką bus kiekvieno turistinio miestelio garbės reikalas“, – prognozuoja Vytautas Kandrotas.
Kaip atpažinti šeimai palankią vietą?
Pristatydama leidinį visuomenei, leidykla daugiau nei 200 įstaigų ir organizacijų išsiuntė sertifikatą ir lipduką, kuriuos šios įmonės galės viešai naudoti savo veikloje.
Pasak tyrimą kuravusios projektų vadovės Vaivos Pėtelienės, lankytini objektai atrinkti nešališkai, pasitelkus ekspertų, keliautojų, vietos turizmo specialistų pagalbą bei leidyklos darbuotojams anonimiškai lankant ir tikrinant pasiūlytas vietas. Leidinyje nėra reklamą užsisakiusių ar kitaip proteguojamų įmonių informacijos. Atliekant objektų atranką ir vertinimą buvo pasitelktos ir vietos bendruomenės, turizmo informacijos centrų darbuotojai, specialistai, gidai.