Taip pat skaitykite: 10 vietų už poliarinio rato, kurias privalai aplankyti
Pirmą kartą pamačius miražą nepasiruošę žmonės gerokai išsigąsta, nors šis reiškinys yra ganėtinai nesunkiai paaiškinamas.
Tai kas gi yra miražas? Tai yra optinis atmosferos reiškinys, kuris matomais paverčia objektus, esančius gerokai toliau nei stebima vieta. Matomas vaizdas būna iškreiptas, jo matymo vieta būna kita nei tikrojo objekto vieta.
Stebuklai dažniausiai nutinka tuomet, kai tarp stebėtojo ir miražo atvaizduojamo objekto yra saulės įkaitintas žemės paviršius. Įkaitintas oras prie pat žemės savo tankumu skiriasi nuo esančiojo aukščiau. Saulės spinduliai, pereidami per skirtingo tankumo sluoksnius, arba būna visiškai atspindimi, arba lūžta kirsdami oro „lęšius“ ir „veidrodžius“.
Dėl to toli esančius objektus mes matome gerokai padidintus, iškreiptus, o kartais ir apverstus. Pavyzdžiui, galima pamatyti faktiškai dar horizonte nepasirodžiusį laivą, plaukiantį vandens telkinyje arba tai, kaip ore virš jūros pasirodo iškraipyto vaizdo miestas.
Toks miražų tipas vadinamas „viršutiniu miražu“. Egzistuoja ir „šoniniai miražai“, kurie pasireiškia įkaitintų sienų ar uolų šonuose. Skiriami ir „apatiniai miražai“, kitaip tariant, miražai ant horizontalių paviršių. Ryškus pavyzdys yra įkaitinta sausa asfalto danga, kuri žiūrint iš toliau žvilga tartum šlapia.
Nepaisant miražo pasirodymo vietos ir laiko prognozavimo sudėtingumo, pasaulyje esama vietų, kuriose miražai matomi dažniau nei bet kur kitur. Miražai dažnai aplanko Kinijos pakrantes. Pavyzdžiui, turistus 2006 metais sukrėtė ties rytine Kinijos pakrante (Panglai) matytas vaizdas. Toje vietoje po dvi dienas trukusių liūčių rūkai virš vandens sukūrė vaizdą miesto su namais, gatvėmis ir automobiliais.
Kaip bebūtų keista, sniegas taip pat sudaro miražo susidarymo galimybę – pavyzdžiui, Aliaskoje kartą buvo matytas miestas-vaiduoklis su dangoraižiais ir minaretais, t.y., objektais, kurie nuo Aliaskos nutolę per tūkstančius kilometrų. Baltijos jūra nuo seno garsėja laivais-vaiduokliais. Ar tik ne dėl miražų gimė legenda apie Skrajojantį Olandą?
Nepaisant pasakiškumo ir unikalumo, miražai yra ganėtinai pavojingas reiškinys, nes be žavėjimo ir bauginimo, jie klaidina stebėtojus ir ne visuomet ši apgaulė pasirodo esanti visiškai nekalta.
Miražų aukomis itin dažnai tampa karavanai, keliaujantys Erg-er-Ravi dykuma, esančia Afrikos šiaurėje. Priešais žmones tiesiog akyse už kelių kilometrų išdygsta oazės, kurios iš tikrųjų yra nutolusios daugiau nei 700 kilometrų atstumu.
Ne mažiau pavojingi yra „laivai-vaiduokliai“. 1898 metų kovo 27 dieną, apie vidurnaktį Ramiajame vandenyne Brėmeno laivo įgula pastebėjo maždaug dviejų jūrmylių atstumu esantį laivą, kuris kovojo su stipria audra. Tai buvo daugiau nei stebėtina, nes aplink stebėtojų laivą tvyrojo štilis.
Laivas-vaiduoklis kirto Brėmeno laivo kursą ir netgi buvo akimirkų kai rodėsi, kad laivai neišvengiamai susidurs... Įgula matė kaip vieno stipraus bangos smūgio į nežinomą laivą metu kapitono kajutėje užgeso šviesa, kuris visą laiką buvo matomas dviejuose iliuminatoriuose. Po kurio laiko laivas išnyko kartu nusinešdamas ir vėją bei bangas. Įvykio detalės paaiškėjo vėliau. Pasirodo, šioje „audroje štilio metu“ nuskendo laivas, kuris stebėjimo metu buvo 1700 km atstumu nuo stebėtojų.
Daugelis miražų žmones stebina ir baugina, kai kuriems jie tampa priežastimi pasvarstyti apie neatpažintus skraidančius objektus, tačiau dideliam mistikos mėgėjų nusivylimui tai yra gana nesunkiai paaiškinamas gamtos reiškinys.