Taip pat skaitykite: Radioaktyviausi pasaulio ežerai ir kitos vietos, kuriose nenorėtumėte išsimaudyti
Karabašo istorija prasidėjo 1822 metais, atradus aukso senoje totorių gyvenvietėje. Miesto pavadinimas „Karabaš“ išvertus iš totorių kalbos reiškia „juodą galvą“. XX amžiaus pradžioje Karabaše pradėta išgauti varį ir nuo to meto miestas tapo ekologinės nelaimės zona.
Karabašo ekologinės nelaimės vien gamtos tarša nesibaigia. Mieste skaičiuojama, kad gyvena apie 15 tūkst. gyventojų, kurių didžiąją dalį kamuoja sveikatos problemos. Medikų teigimu, mieste nėra nei vienos sveiko gyventojo: visi serga lėtiniais apsinuodijimais sunkiųjų metalų junginiais bei plaučių ligomis.
Šiems kažkur išsikraustyti nėra šansų, todėl kiekvienas jų oro įkvėpimas tik priartina juos prie mirties slenksčio. Skaičiuojama, kad Karabašo gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė siekia vos 45-erius metus.
Aplinkos tarša lemia ir vietos gyventojų galvos skausmus bei apatiškumą. Taip pat greenoptimistic.com rašo, kad miškai, upės ir net dirvožemis - viskas aplink yra nusidažę geltona spalva, nes geležies koncentracija leistinas normas viršija 500 kartų.
Situacijai gerinti – šiek tiek propagandos
2003 m. gamykla perėjo į kitų valdytojų rankas, kas taipogi įnešė tam tikrų pokyčių. Užsienio spaudai naujasis vario gamyklos metalurgijos vadovas Alexey Baikinas teigė, kad kompanija iš karto ėmėsi renovacinių procesų, tačiau didžioji dalis bėdų buvo paveldėta iš praeities, todėl prireiks nemažai laiko bent kažkiek atitaisant padarytą žalą.
Karabašo vyriausybė pastaruoju metu deda daug pastangų norėdama pagerinti miesto įvaizdį. Viena iš priemonių, kurios ėmėsi valdžios atstovai, - paieškos sistemose „Google“ ir „Yandex“ keičiamos užklausos apie Karabašo miestą iš neigiamų į teigiamas. T.y paieškos sistemose ieškant informacijos apie Karabašą, paieškos rezultatai pirmiausiai veda į teigiamas ar neutralias žinias apie šio miesto problemas.