Lauktuvės iš atostogų svetur: kaip išsirinkti?

Daugeliui vienas smagiausių kelionės sudedamųjų yra lauktuvės. Ieškome ko nors, kas vėliau primins kelionėje patirtus įspūdžius ar padės jais pasidalinti su draugais, artimaisiais.

„Ir nors turizme itin ryškus komercinis suvenyrų aspektas, o jie patys – sparčiai vienodėja, suvenyrų parduotuvėse ar turgeliuose vis dar įmanoma atrasti kažką originalaus“, – sakė patirties turizmo tyrėja dr. Rasa Levickaitė.

Kaip rinktis lauktuves?

R. Levickaitės įvardyti teisingų lauktuvių požymiai: pagaminta vietoje, akivaizdus rankų darbas, vienetinis daiktas, kuris perteikia konkrečios šalies tradicinį gyvenimo būdą ar buities, gamtos realijas, pvz., iliustruoja kraštui būdingus darbus ar net primena gamtinių, kultūrinių išteklių poveikį vietos žmonių gyvenimui, kultūrai, seka krašto istoriją, legendas ir t. t.

„Įteikę tokį suvenyrą, pvz., nertą staltiesėlę iš Ispanijos, visuomet galėsite papasakoti apie šimtametę senolę, kuri praktiškai prie jūsų akių nutraukė giją tarp siūlų kamuolio ir jūsų dabar rankose laikomos servetėlės. Nes seniai seniai, kai vyrai išplaukdavo į jūrą, moterys jų laukdavo savo nerimą sudėdamos į nėrinius, o tradicija nerti išliko iki šiol“, – sakė R. Levickaitė.

Tad ko ieškoti populiariausiose vasaros atostogų šalyse ir kokias istorijas jūsų lauktuvės seks jums ar jūsų draugams?

Graikija: alyvuogių aliejus ir vilna

Iš alyvmedžių giraitėmis žaliuojančios Graikijos parsivežkite sau ir kitiems padovanokite alyvuogių aliejaus, dar vadinamo skystuoju šalies auksu. Su dovanojimu siejamas net pats alyvmedžio atsiradimas šalyje – pasak graikų mitų, alyvmedis yra dievų dovana žmonėms, o pirmąjį medelį dar prieš 5 tūkst. metų Graikijai įteikė Dzeuso dukra Atėnė. Aliejus gali būti ne tik pirkinys, bet ir įdomi pramoga.

„Graikijoje organizuojamos degustacijos, per kurias išmokstama atpažinti kokybišką, vertingą alyvuogių aliejų. Jo galima įsigyti ir kitokiais nei įprasta pavidalais: alyvuogių aliejumi papildomi muilai, šampūnai, kremai ar kitos kosmetinės priemonės“, – vardijo R. Levickaitė.

Gerų emocijų namiškiams galima parvežti kartu su minkštutėle Graikijos avių vilna. Nuo antikos laikų tikima, kad vilnoje kaupiasi teigiama energija – ne veltui Homero „Iliadoje“ aprašytieji argonautai (Argo laivu keliavę didvyriai) leidosi į auksavilnio avino, kurio garbanos turėjo sergėti nuo visų negandų, paieškas.

Šiandien natūralios gydomosios vilnos savybės pripažįstamos ir vertinamos visame pasaulyje. Vilna naudojama raumenų, sąnarių skausmui malšinti, kraujotakai ar kvėpavimo takų veiklai gerinti. Tradicinė Graikijos vilna flokati, apdirbama ją skalaujant kalnų upokšniuose, išsiskiria tankumu ir purumu. Iš šios vilnos gaminami pledai, patalynė, kilimai ar drabužiai puikiai tiks rimtoms lauktuvėms.

Italija: sūris ir kaukės

Šalia garsių neapolietiškų picų, Italija poilsiautojus masina įvairiausių sūrių gausa. Itališkų sūrių ištakos siekia net senosios Romos laikus – 2000 m. pr. m. e. senovės romėnai sūrį laikė vienu svarbiausių maisto produktų. Pasakojama, kad viduramžiais romėnų sūrių receptai buvo akylai saugomi vienuolynuose ir tik vėliau pasklido po visą Italiją.

Šiandien kone kiekvienos šalies krautuvėlėje puikuojasi tradiciniai sūriai: parmesan, grana padano, gorgonzola, taleggio, fontina ir, žinoma, ricotta, mascarpone bei mozzarella. Pasirinkę tokias lauktuves neprašausite pro šalį: itališki sūriai namiškius stebins dar nepažintais skoniais, naujomis sūrių tekstūromis ir sodriais aromatais.

Autentiškas suvenyras iš Italijos – venecijietiška kaukė. XVIII amžiuje per Venecijos karnavalus užgimusios kaukės simbolizuoja prabangą, šventę ir siejasi su paslaptimi. Tradiciškai, šiomis kaukėmis italai puošdavosi prieš didįjį pasninką tam, kad paslėpę savo tikrąją tapatybę linksmintųsi nieko nesivaržydami. Šiandien venecijietiškos kaukės – turistų itin pamėgta ir net kolekcionuojama namų puošmena.

Ispanija: vytintas kumpis, nėriniai

Svečiuojantis temperamentingoje Ispanijoje būtina paragauti, o jei pavyks, ir parsivežti ispanų pasididžiavimu laikomo vytinto kumpio serrano. Šiam kumpiui auginamos kiaulės šeriamos ąžuolų gilėmis, todėl mėsa yra ypatingo skonio. Burnoje tirpstantį kumpį privalu pjaustyti kuo ploniausiais griežinėliais –tam, kad atsikleistų tobulo skonio savybės.

„Meistriškai supjaustyti šį kumpį moka anaiptol ne kiekvienas, tad neprašausite pro šalį jo įsigiję turguje ir paprašę supjaustyti vietoje, – taip, kaip reikia“, – sakė pašnekovė.

Išties unikalių smulkmenėlių galima rasti Ispanijos blusų turguose: tai nėriniuoti šaliai, įdomesnės kaklaskarės, skraistės, o gal net susidomėsite kastanjetėmis – tradiciniais ispanų mušamaisiais instrumentais? Tradiciškai iš dviejų virve surištų, kriauklelių formas primenančių, medinių dalių gaminamos kastanjetės naudojamos ispaniškam ritmui paryškinti.

Turkija: rožių vanduo, saldumynai ir turkiška akis

Bene populiariausios ir turistų itin pamėgtos lauktuvės iš Turkijos – turkiška akis. Tačiau be šio mielo niekučio, serginčio nuo blogio, kaip kad žada patys turkai, yra ir daug originalesnių dalykėlių.

Vienas jų – natūralus rožių vanduo, tinkantis ne tik kvėpintis ar odai drėkinti, bet ir vartojamas kaip gėrimas. Rožių vanduo, pagardintas lašeliu citrinų sulčių ir kruopele medaus, nuo širdies nuplaus visas dulkes, mat rožių vandenyje esančios aromatinės medžiagos harmonizuoja – teigiamai veikia mintis ir atpalaiduoja.

Ieškantiesiems dar praktiškesnių lauktuvių R. Levickaitė pataria užsukti į turkišką turgų. Jame galima pasidairyti autentiškų Turkijai itin būdingų dirbinių – rankų darbo šilkinių kilimų. Turkiški kilimai savo autentiško grožio neprarado ištisus šimtmečius – yra margaspalviai, puošti tradiciniais raštais, žvaigždėmis, gėlėmis ar paukščiais. Tokius pat kilimus dar turkų klajokliai jorukai tiesdavo palapinėse, o šiandieną jais puošiame savo namus.

Gurmaniškų lauktuvių mėgėjams – kiekvieną smaližių pradžiugins saldus kepinys baklava, gaminamas iš sluoksniuotos plonos tešlos lakštų, riešutų ir medaus sirupo. Abejingų nepaliks tikra turkiška chalva bei džiovintos figos. Prasidėjus figų sezonui, turkai jomis dažnai vaišina svečius. Mat šmaikštauja, kad kuo saldžiau valgai, tuo švelniau kalbi.