Taip pat skaitykite: Pašto keliu: geltonoji karieta įriedėjo į Dinaburgo tvirtovę pro naujuosius vartus
Ščiučine pašto karietą sutiko miesto burmistras Artur Kuczynski, burmistro pavaduotoja Jolanta Budzinska ir komunalinių paslaugų plėtros direktorius Krzysztof Wysocki, palinkėti gero kelio atvyko Europos kultūros ir integracijos plėtros vadovas Valdemar Filipkowski.
Po oficialiosios sveikinimų ir laiškų perdavimo dalies palydėti į Nieckovo gyvenvietę, žygio dalyviai apsistojo Boleslavo Podedvornego mokykloje-internate. Lietuvius šiltai sutiko mokytoja Zofia Gede ir mokyklos kolektyvas, maisto ruošimo specialybės moksleivės paruošė puikius pietus.
Vakare žygeivių laukė netikėtumas - paradinėmis uniformomis pasipuošę ulonų klubo vyrai surengė smagias vaišes prie laužo šalia mokyklos teritorijoje stovinčio Gromadskių dvaro. Paaiškėjo, kad šiame dvare ir jo žemėse II-ojo Pasaulinio karo metu buvo įsikūręs Lietuvos ulonų pulkas, kurį čia suformavo iš Lietuvos atvykę lenkai.
Ulonų tradicijos vis dar tęsiamos - šiandien pulkui priklauso 40 vyrų. Vienas iš ulonų pomėgių - rengti tolimus žygius žirgais. Šie žmonės turi tiesioginio sąlyčio su anų laikų Lietuvos ulonais – jais buvo narių seneliai, protėviai. Pulkas stengiasi atminti ir išsaugoti senolių tradicijas. Ulonai padovanojo žygio dalyviams jų parašytą knygą apie pulko istoriją. Po vakarienės arkliai ilsėjosi arklidėse, o lietuviai ir lenkai prie Gromadskių dvaro draugiškai traukė liaudies dainas.
Pasak žygio „Pašto keliu“ projekto vadovo Gintauto Babravičiaus, vienas iš 800 kilometrų kelionės pašto karietomis į Varšuvą tikslų – skatinti draugystę su kaimynais ir tarpregioninį bendradarbiavimą. Šią užduotį padeda įvykdyti laiškų priėmimas, pervežimas ir perdavimas adresatams. „Gaila, lenkai negali perduoti laiškų kaimynams, nes ne ta kryptimi keliaujame.“ – sako Gintautas Babravičius.
„Istorinis pašto kelias seniau paraidžiui siejo mūsų kraštus: karietos gabendavo laiškus ir siuntinius iš punkto į punktą svarbiausia to meto transporto gysla, komunikacija buvo tiesioginė. Dabar daugiau kelių, bet vietoves jungia bendra istorija. Kelio zonoje esančius miestelius kėlė ir siejo infrastruktūros egzistavimas“, - sako projekto vadovas.
Gintauto nuomone, populiarinti miestelius naudojantis „Pašto kelio“ traktu galima ir dabar. Tai būtų kelio kaip arterijos reikšmės sugrąžinimas. Nors mūsų laikais šis pašto traktas jau mažiau reikšmingas, jį gaubia įdomi istorija ir legendos.
Į Varšuvą pašto karietomis keliaujančioje ekspedicijoje dalyvauja šešiolika žmonių ir dešimt žirgų. Žygeiviai tiki, kad žirgas – tai universalus visraktis į žmogaus sielą. „Neabejojome, kad mūsų lauks labai šiltas priėmimas Lenkijoje, ir neapsirikome. Žmonės tokie atviri ir geranoriški, nes keliaujame žirgais, kurie daugeliui sukelia emocijų ir šilumos proveržį ir pramuša santūrumo luobą“, - sako Gintautas.
Plačiąja prasme ekspedicijos tikslas – pasiūlyti visoms keturioms tautoms persvarstyti 150 metų istorijos vertinimą iš naujų pozicijų, atidėti šimtametes nuoskaudas, išryškinti pozityvius istorijos aspektus. Kelias – tai papildomas pagrindas bičiuliautis ir bendradarbiauti.