Lietuvė Angelika: ištaigingi pokyliai Austrijoje traukia snobus

Austrijoje tęsiasi ilgametė pokylių tradicija, kur susirenka tūkstančiai žmonių. Lietuviai ten taip pat lankosi. Vienoje šešiolika metų gyvenanti Angelika Krause sutiko apie apie juos papasakoti daugiau ir patarti, jei norėtumėte apsilankyti patys.

Angelika Krause – Lietuvių bendruomenės Austrijoje pirmininkė. Energinga moteris ne tik organizuoja bendruomenės veiklą, rengia „Cepelinadienius“, bet ir mėgsta dalyvauti Vienos miesto pokyliuose. Ji atkreipia dėmesį, jog lietuvių kalboje naudojamas pavadinimas „Vienos balius“ arba „Vienos pokylis“, iš esmės reiškia tą patį.

– Angelika, sausio – balandžio mėnesiais Austrijoje pokyliai vyksta kone kasdien, tematika įvairi. Kaip pasirinkti, į kokį nueiti? Ar ten laukiami visi?

– „Vienos pokyliai“ vyksta visoje Austrijoje ir ten gali eiti bet kas. Dažnas renkasi renginį pagal kišenę, vietą, dažnai pagal profesiją, pvz.: yra medikų, policininkų, energetikų, medžiotojų, politinių partijų atstovybių, pramoninkų, studentų, gaisrininkų, sportinių organizacijų pokyliai. Net ir atskiros tautinės mažumos, pavyzdžiui, lenkai, čekai, slovakai rengia savo puotas. Svajoju padaryti lietuvių pokylį Vienoje.

– Ar brangu pasiruošti tokiam vakarui? Kiek kainuoja įėjimas?

– Įvairiai. Esu dalyvavusi pokyliuose, kuriuos organizavo labdaros organizacija „Caritas“ savo nariams, laikraščio platintojams. Įėjimas į šį renginį kainavo 15 eurų, didelėje salėje dauguma buvo apsirengę džinsais ir džemperiais, vieni su lazdelėmis, kiti net invalidų vežimėliuose. Po vedėjo frazės „Alles Walzer“ (tai tradicinis privalomas posakis, kuomet galima pradėti šokti), visi puolė šokti.

Brangiausias pokylis, kuriame buvau, buvo „Ball der Russische Wirtschaft“ (Rusijos industrijos balius), bilieto kaina buvo 450 eurų. Dauguma pokylių, vykstančių Vienos Imperatorių rūmų salėje „Hofburg“ kainuoja apie 80 eurų. Tai – tik įėjimas, norint rezervuoti vietą, už staliuką sumokama iki 200 eurų. Nerezervavus staliuko, belieka trintis kampuose, stovimuose vietose.
Įėjimas į patį žymiausią ir ištaigingiausią Vienos pokylį, vykstantį Vienos Operos rūmuose, kainuoja 290 eurų. Norint užsisakyti savo asmeninę ložę, kaina šiemet siekė iki 20500 eurų. Paprastesni, vykstantys kokiose nors prabangių rūmų salėse, kainuoja apie 35 eurus.

– Papasakokite apie aprangos kodą, t.y. ką derėtų vilkėti. Kaip pasirinkti suknelę, kuo pasipuošti?

– Į pokylį einama su vakarine suknele iki žemės. Mano suknelė kainavo 85 eurus, ją turiu jau keletą metų. Vyrams tinka įprastas kostiumas, arba austriškas tautinis kostiumas „Tracht“. Į tautinius balius, kaip „Trachtenball“, „Jägerball“ geru tonu laikoma ateiti su austrišku tautiniu kostiumu. Ne kartą esu mačiusi, kaip rusakalbės merginos tiesiog „perspaudžia“ ir ateina į pokylius su baltomis vestuvinėmis nuotakų suknelėmis. Tikriausiai, tai turistės, išsinuomojusios sukneles nuomos punktuose ir norinčios pasipuikuoti renginyje. Vilkėdami baltas sukneles dažniausiai atvyksta šokių mokyklų šokėjai, kurie ir atidaro balių savo įžanginiu valsu.

– Dar nesilankiusiems gali būti sunku įsivaizduoti, kas vyksta baliaus metu?

– Žmonės bendrauja, kalbasi, valgo, geria, šoka, eina iš salės į salę ir mėgaujasi naujomis pažintimis, susidūrę prie apvalių stovimų staliukų su užkandėlėmis. Pokyliuose, kuriuose esu buvusi, dažniausiai būna trys šokių salės. Vienoje valsas, kitoje tradicinė austrų muzika, trečioje populiari pop šokių muzika. Ne valso salėje žmonės šoka kaip ir kituose paprastuose disko klubuose. Tai atrodo it lietuviškas vestuvių vakarėlis: visi su kostiumais, damos pasidabinusios prašmatniomis suknelėmis ir aukštakulniais bateliais.

Dvyliktą nakties visada šokamas kadrilis. Prieš jį vyksta įspūdingas vidurnakčio šou, kuris, vadinasi „Mitternacht Einlage“. Su vyru taip pat ėjome į kadrilio kursus, tiesa, kiek jie kainuoja, nežinau, nes kaip turizmo ekspertų klubo narė, gavau kursus nemokamai.

Prieš pokylių sezoną visos šokių mokyklos turi nemažai darbo, nes dauguma žmonių nori prisiminti, kaip šokti valsą ar kadrilį. Kadrilį šoka visi, jis šokamas vienoje eilėje. Visus žingsnelius reikia mokėti mintinai, mat keičiamasi partneriais. Neatskiriama baliaus dalis yra ir „Tombola“ - tai kaip mūsų loterija. Dažniausiai surinktos lėšos skiriamos labdaros tikslams. Loterijos metu galima išlošti įvairių namų apyvokos daiktų, buitinės technikos.

– Ar pasitaiko damų, į renginį ateinančių be vyriškos palydos?

– Taip, tikrai. Nebūtinai reikia eiti su palyda, visada atsiranda džentelmenų, pakviečiančių pašokti valsą. Į pokylį kartais einama su verslo kolegomis, kartais – tiesiog paieškoti potencialių verslo partnerių, kaip į kokią „startup“ programą, kur dauguma susirenka pasikeisti verslo idėjomis ir paieškoti investitorių. Kartais esi kviečiama, kaip verslo atstovė, tad eini viena. Antra pusė tikrai nėra privaloma, nes visada yra erdvių, kur šokama ne porose, o pagal pop muziką pavieniui.

– Sklando gandai apie Vienos pokylių snobizmą, norėjimą pasirodyti vieniems prieš kitus. Ar tai tiesa? Kokia atmosfera renginio metu?

– Taip, tiesa. Pats snobiškiausias yra minėtas Vienos balius Operos rūmuose, kur dauguma turbūt galvoja, kad jis tik išrinktiesiems. Pusė jo lankytojų iš užsienio. Tai žymūs užsienio politikai, verslo magnatai, aktoriai, estrados, scenos žvaigždės. Bet ir į šį balių gali ateiti bet kas, įsigijęs bilietą.
Į pokylį dažniausiai einama dėl to, kad tai kažkuo ypatingas renginys. Praleidžiamas gražus ir prasmingas laikas su partneriu. Pokyliuose tvyro ypatinga atmosfera: visi tokie iškilmingi, pasipuošę. Man Vienos baliai asocijuojasi su iškilmingomis turtingomis vestuvėmis Lietuvoje.

Tiesiog ištaigingumas, didybė suteikia tokią pakilią ir užburtą emociją, tos prabangios salės, ta muzika, valsas, įžanginiai šokiai ir t.t. Net pats pasijunti esantis imperatoriumi ar imperatoriene.

Pagal statistiką, 85% austrų į pokylius eina būtent dėl esančios pakilios ir ištaigingos atmosferos. 75% nurodo norą susitikti ir pabūti su senais gerais draugais, 70% sakosi mėgstantys muziką, 50% - mėgstantys šokti. 10% balių lankytojams, tai kaip „privalomas“ gestas verslo partneriams (pakviesti į balių ir sumokėti už įėjimą) ar tiesiog verslo partnerių susitikimas. Remiuosi informacija, nurodyta „Wirtschaftskammer Wien“, 2014 m.

– Pokyliuose lankotės dažnai. Jums tai – pramoga? Ar tokiuose susibūrimuose yra gilesnė prasmė?

– Anksčiau eidavau net į keletą pokylių per metus. Esu buvusi renginiuose Vienoje ir Štirijos žemėje. Buvo labai smalsu sužinoti kas ten, kaip ten. Man tai – pramoga ir didelis džiaugsmas, suteikia daug įspūdingų akimirkų ir gerų emocijų. Anksčiau eidavau ir verslo tikslais, dabar savo verslo neturiu, tad eičiau tik gerai papramogauti. Prasmė, kaip minėjau, yra kiekvienam asmeniška. Kas suranda naujų verslo partnerių, kas pristato savo idėją naujai sutiktam žmogui, susimato su senais gerais draugais, arba suteikia savo sielai malonumo besisukdamas valso ritmu, o gal tiesiog ateina pasirodyti ir į kitus pasižvalgyti.

– Ar Austrijos lietuviai – dažni dalyviai?

– Tokios statistikos neturiu. Mūsų, lietuvių, Austrijoje nėra daug. Bet suorganizuoti lietuvių pokylį Vienoje – iššūkis. Galbūt atsiras ir daugiau šios idėjos palaikytojų? Bendromis jėgomis viskas įmanoma. Juk Lietuvoje vyksta Vienos pokylis. O kodėl nepadaryti lietuviško pokylio Vienoje? Aš tam pasiryžusi, o Jūs?