Vertėtų pakeisti įsisenėjusį mitą, jog Turkija tėra poilsinių kelionių šalis, skirta tik saule pasilepinti šalia skaisčiai žydros pakrantės.
Apsilankymas šioje šalyje neturėtų apsiriboti vien vaikščiojimu nuo gulto iki jūros, kai didžiulėje Turkijos teritorijoje yra tiek daug egzotiškų gamtos turtų.
Praleidusi Turkijoje penkis mėnesius, stengiausi kuo geriau pažinti šią įdomią ir neįtikėtino grožio šalį. Nemažai vietovių, miestų ir miestelių teko apkeliauti su draugais, todėl pasidalinsiu savo ir savo draugų rekomendacijomis, ką gi reikėtų aplankyti Turkijoje.
Stambulas. „Jei žemė būtų viena valstybė, Stambulas būtų jos sostinė“. Šiais skambiais Napoleono Bonaparto žodžiais vietiniai mėgsta pristatyti arba užbaigti pasakojimus apie Stambulą. Savo grožio Stambulas neprarado ir šiais laikais, tik jis tapo labai dinamišku, daugiakultūriniu, atviru, kuriame dera islamiškojo konservatyvumo ir šiuolaikinio vakarietiško liberalizmo dvasia.
Kapadokija – tai vieta, kurioje jautiesi esąs mėnulyje. Ypač, jei ankstų rytą pasitinki saulę oro balione kybodamas kilometro aukštyje krydis oro balionu virš Kapadokijos ir geriesi neįprastu uolėtu kraštovaizdžiu. Beje, čia prireiks patogių sportinių batelių, nes kopimas ir vaikštinėjimas po slėnius itin populiarus. Vienas įspūdingiausių – Raudonasis slėnis, turintis „balkono kelią“. Jame iš maždaug pusės kilometro aukščio atsiveria tokia puiki uolėtosios Kapadokijos panorama, jog imi manyti atsidūręs Didžiajame Kanjone. Tad patys geriausi įspūdžiai bei gražiausios nuotraukos tik drąsiems.
Fetija (Fethiye) yra pasakiška vieta spindinčioje žydrosios jūros pakrantėje. Tokia, kokią rodo filmuose. Oludeniz pakrantėje verta išbandyti skrydį virš jūros parasparniu (paragliding). Niekada nebandžiusiems ekstremalaus sporto nereikėtų baimintis: skrydis virš jūros vyksta su patyrusiu instruktoriumi, todėl ši pramoga visiškai nepavojinga.
Kartu su tavimi link debesų kils ne tik instruktorius, bet ir go-pro kamera, tad efektingiausias nuotraukas tikrai galėsi įdėti į instagramą net nenaudodamas filtro, nes jos bus tikrai fantastiškos.
Pamukalė arba „vilnos pilis“. Didelis baltas kalnas, tačiau ne sniegu padengtas. Iš jo trykšta garuojančios versmės ir teka mineraliniai vandenys.
Šie „sukrinta“ į terasas, po kurias galima vaikščioti, maudytis. Karštųjų versmių vanduo pasižymi gydančiomis savybėmis, tad galėsi išvaryti bet kokį priekabiauti bandantį virusą.
Efesas (Ephesus). Šios istorinės vietos atsiradimas pradedamas skaičiuoti dar prieš Kristų, o vėliau šis miestas buvo tiek senovės graikų, romėnų ir bizantiečių valdžioje ir tapo netgi valstybe. O kalbant apie svarbiausius dalykus, čia privalu nusifotografuoti prie Celsijaus bibliotekos, Efeso vizitinės kortelės.
Pabaigsiu „desertu“: vietomis, apie kurias beveik jokiame Lietuvos turistiniame puslapyje nepamatysite. Tai mūsų atradimas – maži Safranbolu ir Amasra miesteliai Turkijos šiaurėje, įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą bei garsėjantys itin jaukia ir gražia aplinka (galima būtų lyginti su Nida). Amasra yra įsikūrusi ant aukštos uolėtos kalvos prie Juodosios jūros kranto, o jos sesutė Safranbolu yra už šimto kilometrų į pietus, žemyninėje dalyje, kuri taip pat žavi jaukiomis mažomis gatvelėmis bei neįprastos architektūros nameliais.
Visgi mažytis Amasra miestas mus pribloškė: vienoje gatvelėje ant sienų buvo galima pamatyti daugybės šalių vėliavas, netgi Baltijos šalių, o Lietuvai buvo skirtas netgi užrašas lietuvių kalba! Kas galėtų pamanyti, jog atokiame mažame neturistiniame miestelyje būtų galima išvysti kažką panašaus?
