Lietuvių įspūdžiai Kvala Lumpūre: vos atvykusios į šalį, iranietės nusimeta drabužius tiesiog oro uosto tualete

Aplink pasaulį keliaujantys lietuviai Gerda ir Sigitas palieka Aziją ir su mūsų skaitytojais dalinasi įspūdžiais apie ryškius kontrastus, atsiskleidusius palikus konservatyvųjį Iraną ir patekus į Malaiziją, o netrukus - ir atkeliavus į Australijos žemyną.

Taip pat skaitykite: Lietuvių nuotykiai Irane: kaip „tranzuojasi“ šalyje, kurioje nežinoma, kas yra autostopas?

arba: Iranas lietuvių akimis: absurdiški draudimai ir kitos taisyklės, neįprastos europiečiams

Iš Teherano į Kuala Lumpuro oro uostą Malaizijoje nusileidome po 7 valandas trukusio skrydžio - apie šeštą valandą ryto. Persukome savo laikrodžius penkias valandas į priekį. Teks prisitaikyti prie taip pasikeitusio naujo dienos ritmo. Oro uoste buvo smagu stebėti, kaip kartu su mumis atvykusios jaunos iranietės tik išlipusios iš lėktuvo ir atsiėmusios bagažą, suskubo persirengti tiesiog oro uosto tualete.

Keliauk į Kvalą Lumpūrą su Perpasaulį.lt! Geriausių skrydžių pasiūlymų ieškok čia.

Nusimetusios skaras, jos išėjo pasipuošusios lengvutėmis berankovėmis palaidinėmis, o tokius pasikeitimus išvydę lūkuriuojantys merginų draugai negalėjo nuslėpti savo susižavėjimo. Tiesa, ir mums, po mėnesio praleisto Irane, trumpučius sijonėlius ir lengvutes sukneles dėvinčios malaizietės atrodė kone nuogos. Laukdami skrydžio į Australiją, Kuala Lumpūro oro uoste praleidome visą parą.

Nusileidome Perthe – didžiausiausiame Vakarų Australijos mieste. Nors kiek pergyvenome dėl galimų pasienio muitinės procedūrų, jokių nesklandumų neiškilo ir jau po pusvalandžio su kuprinėmis ant pečių, stovėjome oro uosto atvykusiųjų salėje.

Buvome išalkę, nutarėme maisto toli neieškoti ir užkąsti tiesiog čia esančioje kavinėje. Svajonių šalis Australija pasitiko savo didžiulėmis kainomis! Nors dar prieš atvykdami žinojome, kad čia viskas brangu, bet išvydę 11 AUD (apie 29 Lt) už nedidelį alaus butelį, niekaip negalėjome sulaikyti nuostabos šūksnio. Kitos kainos pasirodė, esančios analogiškos.

Kad būtų ramiau, nutarėme nelyginti australiškų kainų su lietuviškomis, o verčiau tik australiškas tarpusavyje. Prabangiai užkandę, pradėjome aiškintis kaip nusigauti iki miesto centro. Autobuso bilietas mums taip pat pasirodė brangus, todėl pamanėme, kad šitiek nutranzavę neprapulsime, juolab, kad puikiai žinome vietinę kalbą.

Tik išėję iš oro uosto, buvo kone apstulbinti Australijos gamtos. Visai kitokie medžiai, žydintys ryškiaspalviais žiedais, aplink skraidė nematyti margi paukščiai ir garsai neįprasti. Dangus pasirodė daug gilesnis, o saulės šviesa krito taip, kad visi daiktai išlaikė savo aiškią spalvą ir tūrį.

Viskas aplinkui buvo sodriai spalvota. Tik išėjus į kelią, teko prisiminti, kad šioje šalyje eismas vyksta kairiąja puse. Nespėjome net kojų apšilti, kai prie mūsų privažiavo taksi automobilis. Vairuotojas paaiškino, kad kažkada pats yra tranzavęs, todėl pamatęs keliautojus visada jiems padeda.

Vėliau sužinojome, kad tarp Pertho oro uosto ir miesto centro susisiekimas viešuoju transportu yra tikrai prastas, o taksi paslaugos būtų kainavę 60 AUD. Taip sėkmingai ir greitai nusigavome iki miesto centro, o iš ten, paslaugiųjų australų padedami, miesto traukiniu greitai pasiekėme sutikusių mus priimti Lolos ir Michaelio namus.

Ši pora iš Europos (Lola šveicarė, o Michaelis vokietis), todėl mums buvo įdomu išgirsti panašios kultūros žmonių požiūrį į Australiją. Žinoma, pirmiausia buvome prigąsdinti apie visur knibždančius nuodingus ir pavojingus gyvius. Per keturias dienas Lolos ir Michaelio padedami kiek susipažinome su Pertho miestu.

Iš kasyklų gyvenantis Pertas yra didžiausias ir turtingiausias miestas Vakarų Australijoje. Kadangi Australija kaip valstybė egzistuoja tik apie 300 metų, tai visi jos miestai yra modernūs ir nelabai įprasti europiečiui, nes neturi mums įprastų senamiesčių. Visur vyraujanti žemų, kelių aukštų architektūra neužgožia erdvės ir nekuria slegiančio didmiesčiams būdingo jausmo.

Tik miesto centre susibūrę stovi keletas dangoraižių, kurie pabrėžia miesto svarbą, bei žymi administracinį centrą. Gyvenamieji namai dažniausiai vieno aukšto ir erdvūs, plonomis sienomis bei be jokios rimtesnės šildymo sistemos. Visas bendras vaizdas Australijoje yra kažkas tarpinio tarp JAV ir Anglijos. Perthas su savo priemiesčiais mums pasirodė jaukus ir ramus.