Nors iš tyrimo matyti, jog svajojama apie mažiau atrastus kraštus, tokius kaip Jungtiniai Arabų Emyratai ar Gruzija. Kito ir kaina, kurią šiemet mokėjo poilsiautojai iš Lietuvos – vis daugiau tautiečių pirmenybę teikia ne pigiausiai kelionei, o taiko į kainų skalės vidurį, rašoma pranešime spaudai.
Atostogos be kraštutinumų
Iš rinkos tyrimų bendrovės „SIC“ (Socialinės informacijos centras) atlikto tyrimo matyti, kad vis didesnė dalis lietuvių atostogas užsienyje laiko savaime suprantamu dalyku, todėl įsigydami kelionę rečiau linksta į kraštutinumus. Pavyzdžiui, vis mažėja besirenkančiųjų spontaninius „paskutinės minutės“ pasiūlymus ar planuojančiųjų išvyką prieš pusmetį ar anksčiau. Trečdalis lietuvių keliones įsigyja likus mėnesiui iki atostogų, tiek pat – likus 2–3 mėnesiams iki išvykos.
Šiemet stabilizavosi ir kainų ribos. Gyventojai mažiau pirko tiek pigių (iki 300 Eur.), tiek ir labai brangių (daugiau nei 900 Eur.) kelionių. Labiausiai kilo vidutinių, 301–600 Eur. kainuojančių kelionių paklausa.
„Šiuos pokyčius lemia didėjanti keliautojų patirtis. Matyt, pasirinkus pigesnes keliones ne visuomet pateisinami iš anksto susiformuoti lūkesčiai, pvz., dėl viešbučių kokybės ar maisto pasirinkimo. Tuo tarpu įsigiję brangesnę kelionę poilsiautojai jau gali tikėtis ir aukštesnės viešbučio klasės bei daugiau patogumų, pramogų, ir maisto įvairovės pasirinkimo. Nedaug laiko atostogoms turintiems mūsų šalies gyventojams svarbu, kad poilsis būtų komfortiškas, tad į atostogas linkstama investuoti daugiau“, – sako „Tez Tour“ Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.
Apsisprendžia greičiau
Spontaniškumo, greičio daugiau pačiuose sprendimuose – sulaukę gero atostogų pasiūlymo, lietuviai paprastai dėl kelionės apsisprendžia per kelias valandas arba kelias dienas. Savaitę ar ilgiau delsiančių, lyginant su 2017-aisiais, yra sumažėję net 10 proc. „Matyt, daugeliui keliautojų atostogos užsienyje jau nebėra viso gyvenimo įvykis, kuomet šiukštu nevalia suklysti renkantis, be to, jau ir keliavimo patirtis didesnė, todėl keliones žmonės pasirenka lengviau ir greičiau, taupydami laiką“, – sakė I. Aukštuolytė.
Tyrimą atlikusios bendrovės atstovė Daiva Plauškaitė-Camacho Andrade pastebi, jog šiemet, kiek pakoregavus klausimyną, kitoks ir keliautojo portretas. Jei anksčiau būdavo apklausiama jaunesnė gyventojų grupė – iki 56 m., tai praplėtus ribas iki 65 m., paaiškėjo, jog užsienyje atostogauja 12 proc. vyresnio amžiaus žmonių.
Svajoja apie neatrastus kraštus
Kaip ir pernai, šiemet tarp Lietuvos gyventojų populiariausia atostogų kryptimi buvo šalys, kuriose puikus paslaugų kainos ir kokybės santykis. Tai Turkija ir Ispanija bei jai priklausančios salos. Vis dėlto kuomet teiraujamasi apie svajones, lietuviai nori aplankyti kitus kraštus. Tai – Jungtiniai Arabų Emyratai, Portugalija, Gruzija, Kipras, Italija ar Izraelis, taip pat ir Egiptas. Išaugo norinčiųjų atostogauti Graikijoje ir jai priklausančiose salose.
„Susidomėjimas kraštais, kuriuose dar nebuvo lankytasi, matomas kasmet. Todėl didesnę krypčių įvairovę pasiūlysime jau ateinančią vasarą, rudenį. Tarp 2019 m. naujų krypčių – Gruzija, taip pat Egipto Šarm aš Šeicho kurortas – iki šiol jį siūlėme tik šaltuoju metų laiku. Kadangi tarp poilsiautojų iš Lietuvos itin paklausi Graikija – atostogos Rodo ir Kretos salose, Graikijos kurortų asortimentas dar pernai papildytas žemynine dalimi – Peloponesu. Pastaroji kryptis poilsiautojų įvertina itin palankiai. Taip pat turistus kviesime į neatrasta atostogų oaze vadinamą Ispanijai priklausančią Menorkos salą“, – pasakoja I. Aukštuolytė.
Tyrimo duomenimis, vidutinis lietuvis šiemet keliavo bent kartą per metus, o 15 proc. mūsų šalies gyventojų į kelionę išsiruošia du arba tris kartus. Jei į pirmąją išvyką susiruošiama vasarą ir poilsiaujama kartu su šeima, vaikais ar antrąja puse, tai į antrąją gyventojai noriai leidžiasi ir pavasarį. Antrąją kelionę dažniau paskiria asmeniškesnėms akimirkoms – romantiškam laiko praleidimui dviese ar pasilinksminimui su draugais.
Kelionės pasirinkimą nulemia kaina
„Vertindami pastarųjų 5 metų laikotarpį, pastebime, kad daugėja keliautojų, kurie išvykas įsigyja iš kelionių agentūrų, t. y. mažėja keliaujančiųjų savarankiškai. Šiemet per kelionių agentūras poilsiavo 36 proc. keliautojų, pernai – 29 proc. Tuo tarpu keliautojų, kurie iš skirtingų internetinių svetainių užsisako lėktuvo bilietus, viešbutį ir kitas paslaugas sumažėjo nuo 41 proc. 2017 m. iki 21 proc. 2018 m.”, – sako D. Plauškaitė-Camacho Andrade.
I. Aukštuolytės manymu, taip gyventojai taupo ne tik laiką, kurio reikėtų kelionės planavimui, bet ir pinigus, nes daugeliu atvejų kelionių organizatorius gali pasiūlyti geresnes viešbučio ar lėktuvo bilietų kainas. O jos lietuviams išlieka labai svarbios ir netgi esminės renkantis kelionę. Kiti gyventojų atostogas kurortuose nulemiantys aspektai – kelionės data bei trukmė, viešbučio vieta ir lygis. Na, o keliaujantieji savarankiškai didelį dėmesį teikia draugų ar pažįstamų rekomendacijoms ir kryptims, kuriomis vykstama.