Kai turi gerai vertinamą gydytojo darbą ir kai aplinkiniai teigia, kad išsikraustei iš proto ar viso labo pervargai, siūlydami pailsėti, pasiimti atostogas. Tiesa, tik šeimos nariai ir dar vienas žmogus pritaria idėjai. Idėjai, kuri pakeitė darbą, gyvenimo būdą.
Įgyvendino svajonę
Šarūno Kasmausko kasdienybė lekia Japonų sode, kurį galima atrasti Kretingos rajone, Mažučių kaime, Sodų gatvėje. Jį kasdien aplanko ilgo sąrašo turistai: lietuviai, rusai, ukrainiečiai, latviai ir kiti. Tiesa, latvių sode sulaukiama dažniausia.
„Kone kiekvieną užsienietį stebina tai, kiek čia įdėta žmogaus rankų darbo ir laiko“, – apie turistų reakcijas pasakoja Šarūnas Kasmauskas. 49-nerių metų vyras šypsojosi: jo mama, kartu dienas leidžianti sode net užsirašinėja, kokių tautybių žmonės atvyksta. Įdomumui.
Sode – viskas patogiai sunumeruota, turistus pasitinkanti savininko mama įteikia popierinę vėduoklę, ant kurios išsamiai pateikti visi objektų paaiškinimai.
„Mūsų pasididžiavimas yra akmenys, kurių atvežėme net 12 tonų ir bonsai medeliai, kurių, patys pamatysite, kiek yra daug ir įvairių, kai kurie yra virš dviejų šimtų metų senumo“, - pasakojo Š. Kasmauskas.
Bonsai - tai dviejų žodžių Bon ir Sai junginys. Žodis „Bon“ japoniškai reiškia padėklą, o „Sai“ – augti arba sodinti. „Bonsai“ – tai „sodinti padėkle" arba „augti padėkle“.
Prižiūri septyni žmonės
Apie sodą jis gali daug papasakoti, nes būtent šis žmogus nusprenė darbą ligoninėje iškeisti į kitokią kasdienybę. Viskas prasidėjo nuo svajonės, kuri kasdien nedavė vyrui ramybės ir jis nusprendė įkurti japonišką sodą Lietuvoje, kurį dabar prižiūri septyni žmonės. Jie sodina, ravi, prižiūri tvenkinius.
Vyras atvirai pasakojo, kad iš pradžių sulaukė daug skeptikų, kurie nesuprato šios idėjos. Pradžia buvo sudėtinga. Kalbėdamas apie sodą, vyras pabrėžė, kad sodas nebūtų toks be čia gyvenančio ir kuriančio japono Chajime Watanabe. Savininko teigimu, sodo idėja juos suvienijo ir labai suartino. Jį vyras atrado dėka vieno bičiulio, kuris gyveno ir mokėsi Japonijoje, paklausęs savo mokytojo išgirdo, kad yra vienas vyras, kuris turi tokią pačią idėją kaip lietuvis – įkurti tokį sodą.
69 metų japonas atvyko į Lietuvą, apsigyveno ir drąsiai ją vadina savo namais. Tiesa, žiemas jis leidžia Japonijoje, tačiau 8 mėnesius – Lietuvoje. Japonas ypač draugiškas, giria lietuvišką gamtą, kurią vadina laukine ir ypač jį žavisi miškais.
„Jis valgo viską, mėgsta čia auginamas daržoves, bet, žinoma, ryžiai neatsiejama jo kasdienybės maisto dalis“, – šypsojosi savininkas.
Japono teigimu, lietuvių išskirtinumas yra tas, kad jie labai geri žmonės.
„Manau, jis taip mąsto dėl to, kad pats kur benueitų, su kuo bendrautų, šypsosi, yra šiltas, juk bet kokioje situacijoje kitas atsakys tau geru, gražiai, jei ir tu ateisi nusteikęs draugiškai ir gerai“, – kalbėjo savininkas.
Išgirdęs klausimą apie tai, kokia kalba jiedu bendrauja, vyras nusijuokė: būna visaip: ir angliškai, ir gestais, vieną kitą žodį japoniškai.
Vaikščiodamas po sodą vyras pasakojo, kad čia dar nėra viskas baigta, sode nuolat kas nors dar kuriama, sodinama, puoselėjama. Iš viso Japonų sode yra numeriais pažymėta 16 zonų arba objektų.
Ekskursija pradedama vos tik įžengus pro sodo vartus, kurie, pagal japonus, yra mistinis elementas, žymintis vietą, kur susiduria du pasauliai, ir įleidžiantys lankytojus į sodo pasaulį. Pagal tradicinę Japonijos statybos techniką ąžuoliniai vartų rąstai ruošiami nenaudojant mechanizuotų įrankių. Vartų konstrukcijoje nenaudojamos nei vinys, nei varžtai.
„Mūsų sode esantys žibintai yra dovana, atkeliavusi iš Japonijos, jie yra rankų darbo, nutašyti iš akmens prieš daugiau nei šimtmetį“, – pasakojo savininkas.
Pasak vyro, sode ypač didelis dėmesys skiriamas akmenims. Jų yra įvairaus dydžio, jie sudėti taip, kad imituotų natūralią išsidėstymo tvarką – taip, kaip sukurta gamtos. Akmenų sodas – tai tarytum židinys namuose, iš kurio kasdien galima pasisemti jaukumo ir šilumos. Šis sodas – tai jūra, skalaujanti vienišas salas, o turistas, sėdėdamas ant kranto išmoksta atsigręžti į save, pasinerti į sielos gelmes, pabėgti nuo nerimo ir pašėlusio gyvenimo.
Vienas akmuo - dubenuotas akmuo „Tsukubai“ yra specialus indas su bambukiniu latakėliu, simbolizuojantis švarą ir nekaltybę, kuris naudojamas praktiniais sumetimais. Jo funkcija yra labiau panaši į vandens praustuvės, o ne prašmatnaus fontanėlio.
Malonus pasimatymas arbatinuko name
Vaikščiodami po sodą atrasite jaukų namuką, kuriame jus pasitiks besišypsanti japonė, vilkinti tradicinį savo šalies rūbą – kimono. Ji Lietuvoje savanoriauja, leisdama dienas sode ir stebėdama lietuvius ir kantriai lankstydama origamius.
Ji tai galėtų daryti nuolat. Kaip ir visos japonės, kurios origamių lankstymo ypatumus būtinai perduoda savo dukroms. Tačiau lankstymą ji nutraukia, kai į namuką atvyksta turistai ir nesiskubindama pradeda ruošti arbatą. Jei pageidaujate: tikros japoniškos arbatos Matcha su skanėstu gausite iš pačios japonės rankų. Simboliškai arbata geriama puodelį laikant abiejomis rankomis. Šis ritualas reiškia panirimą, sugrįžimą į save, į savo mintis. Tiesa, tai mokama: 2,5 eur. Patraukliai ir estetiškai patiekusi arbatą japonė linkteli ir toliau grįžta prie lankstymo.
Ant japonės stalo origamių daug ir įvairių, tačiau akis užkliūva už dailiai išlankstytų gervių. Kaip žinome, gervė Japonijoje yra laikoma ilgo gyvenimo simboliu. Yra sakoma, kad reikia išlankstyti tūkstančių jų, suverti ant siūlo ir įteikti sergančiam, kad pasveiktų.
Savininkas pasakojo, kad kai kurie, čia atvykusieji turistai, pasigenda puošnumo ar raudonų tiltelių.
„Tačiau raudoni tilteliai būdingi Kinijai, o išskirtinių augalų iškarpymo ar suformavimo negali būti, nes ir gamtoje viskas yra natūraliai išsišakoję, negali vienas augalas būti gražesnis už kitą, turi būti vientisumas, to buvo siekiama ir šiame sode. Nevisi lietuviai tą paprastumą supranta, juk prisiminkite, kaip kai kurie išpuošia kapines, kuriose atrodo, jau visko per daug“, – kalbėjo pašnekovas.
Nepaisant skirtingų nuomonių, vyras teigė, kad vis tik sodo lankytojai yra tai, kas padeda sodui išlikti.
mso-bidi-font-family:"Times New Roman";mso-ansi-language:LT' lang="LT">