Tyrimo duomenys liudija, kad Lietuvoje gyvena stiprių šeimos ryšių vienijama visuomenė, o užsienyje atostogaujančių mūsų šalies žmonių elgesys kasmet vis labiau panašėja į Vakarų Europos keliautojų įpročius.
Mūsų šalies gyventojų atostogavimo ypatumus atsiųstame pranešime atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta darbingo amžiaus žmonių apklausa.
Taupo, bet atostogauja su visa šeima
Tyrimo duomenimis, didžiausiai daliai Lietuvos žmonių atostogos yra buvimo su šeima laikas: net 51 proc. mūsų šalies gyventojų atostogas leidžia su sutuoktiniu, 31 proc. – poilsiauja kartu su vaikais. Rezultatai rodo, kad 20 proc. tautiečių ilsisi su draugais, o 17 proc. respondentų – atostogauja po vieną. Tik 8 proc. Lietuvos žmonių atostogų draugiją palaiko tėvai.
„Su šeima atostogaujančių žmonių kiekvienais metais daugėja. Pasirinkimas kartu su sutuoktiniu, vaikais ar giminėmis praleisti ir atostogų laisvalaikį leidžia teigti, kad šeimynas sieja glaudūs ryšiai ir interesai. Paaiškėjo, kad kuo aukštesnės žmonių pajamos, tuo dažniau jie renkasi atostogas su šeima. Iš tiesų suorganizuoti visos šeimos poilsį kartu nėra taip paprasta ir pigu. Kur kas pigiau atostogauti vienam ar kartu su draugais, tačiau Lietuvos šeimos linkusios taupyti lėšas atostogoms ir ilsėtis kartu“, – kalbėjo draudimo bendrovės Draudimo produktų, rizikos vertinimo ir kainodaros vadovas Baltijos šalims Andrius Dambrauskas.
A. Dambrausko teigimu, pastaraisiais metais labiausiai išaugo po vieną atostogaujančių žmonių skaičius, atostogas vieni dažniausiai leidžia vyriausi – 56 metų ir daugiau sulaukę – tyrimo dalyviai. Apklausos duomenimis, poilsį su sutuoktiniu ir vaikais dažniausiai renkasi mažesnių Lietuvos miestų vidutinio amžiaus gyventojai, tuo metu draugų kompaniją aktyviausiai renkasi 18–25 metų amžiaus didmiesčių jaunimas.
Psichoterapeutė Eglė Vasiliauskienė rekomenduoja žmonėms nepamiršti poilsio, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Jos teigimu, atostogos turėtų trukti ne trumpiau kaip dvi savaites. „Tik tada žmogus gali kokybiškai atsiriboti nuo to, kas jį nuvargino. Dvi savaitės yra pakankamas laikas pabūti kitoje būsenoje. Taip yra sudaromos sąlygos grąžinti prarastą balansą, – kalbėjo psichoterapeutė. – Pervargęs žmogus nenaudingas niekam, o ypač pačiam sau. Tai liūdna ir sunki būsena, kuri, manau, yra pasiekiama nesąmoningai. Pervargęs ir emociškai perdegęs žmogus neturi jėgų aktyviai veikti, ieškoti sprendimų, netgi kurti kokybiškus santykius su kitais ir pačiu savimi.“
Anot E. Vasiliauskienės, apie atostogų poreikį organizmas visada siunčia signalus. „Galima vardinti daug būsenų, kuriose atsidūrus žmogus gali norėti poilsio. Pačios dažniausios – nuovargis, nepakankamas miego kiekis ir energijos stygius. Jei ši būsena užsitęsia, neretai atsiranda ir psichosomatiniai simptomai – įvairūs skausmai kūne, kurie mums signalizuoja apie užsitęsusią įtampą ir nuovargį“, – dėstė specialistė. Pasak psichoterapeutės, pastebėjus šiuos simptomus, būtų idealu, kad žmogus galėtų kuo greičiau pailsėti.
Ekstremalias veiklas būtina planuoti iš anksto
A. Dambrauskas pastebi, kad kiekvieną vasarą didėja Lietuvos keliautojų sąmoningumas – žmonės, priklausomai nuo kelionės pobūdžio, renkasi platesnę draudimo apsaugą. „Taip pat pastebėjome, kad šiemet Lietuvos keliautojai vasaros atostogas planavo iš anksto – jau nuo balandžio mėnesio aktyviai internete pirko keliones į užsienį ir kartu įsigijo kelionių draudimą“, – kalbėjo A. Dambrauskas.
Jo teigimu, išaugo ir žmonių, ketinančių atostogų metu užsiimti padidintos rizikos veiklomis, skaičius.
„Kaip tik įsibėgėja aktyvaus laisvalaikio mėgėjų laikas: jėgos aitvarai, buriavimas, nardymas, skraidymas parasparniais, plaukimas kalnų upėmis įtraukia vis daugiau ekstremaliomis pramogomis besidominčių žmonių. Ekstremalias pramogas renkasi jauni keliautojai, todėl traumos dažniausiai nutinka 18–31 asmenims“, – sakė A. Dambrauskas.
Jis pabrėžė, kad dažnai susiduriama su situacija, kai į šias šalis vykstantys keliautojai iš anksto neplanuoja aktyvaus laisvalaikio, tačiau atostogų metu užsisako ekstremalias pramogas, pavyzdžiui, plaukimą pripučiamais plaustais kalnų upėmis, šuolius su guma, ekstremalias išvykas džipais ir motociklais. Kadangi toks spontaniškas apsisprendimas dėl padidintos rizikos pramogų yra dažnas, rekomenduojame ne tik suplanuoti atostogas, bet ir iš anksto apgalvoti, kokios draudimo apsaugos keliaujant gali prireikti“, – tvirtino draudimo ekspertas.
Lietuviams keliaujant vis daugiau auga ir pranešimų apie nelaimingus įvykius skaičius. „Kiekvieną mėnesį vidutiniškai pagelbėjame 250 užsienyje atostogaujančių žmonių. Gerai, kad iki šiol visi šios vasaros įvykiai baigėsi laimingai“, – sakė draudikas.