Taip pat skaitykite: Ne(at)pažįstamas Lentvaris
Vienas tokių su ypatinga aura – Norvydiškių dvaras. Daug pastangų reikėjo rastį jį pasislėpusį dirvonuojančių laukų ir bruzgynų džiunglėse. Sudėtinga net pasitelkus internetą, šiuolaikines navigacijos priemones, o pamačius vietinių žmonių dideles akis – „čia kažkur yra dvaras? Nėra čia dvaro“ apima neviltis.
Bet tikrai buvo verta sukti ratus ir jį rasti – įsimylėjau tą vietą – apleistą buvusį parką, lieptelį per upelį, ir nuostabų dvarą, gana gerai išsilaikiusį.
Kas parodo kad tai ne šiaip griuvėsiai? Dažniausiai informacija kad čia reikia ieškoti buvusios didybės, kantrybė paieškose (tikrai verta to), kartais seni žmonės, kurie daugiau prisimena kaip ten dirbdavo, ar tėvai pasakojo kaip vargo ar džiaugėsi prie vieno ar kito pono. Bet... dažniausiai tai tik emocijų rinkinys, nutolęs praeityje – pasikeitė žmogus, pasikeitė aplinka, ir jis nebegali parodyti kur slepiasi didybės likučiai.
Gerai kai senas žmogus yra principingas ir jaučiasi reikalingas,kad domimasi jo kraštu, praeitimi, ir iš principo po ilgo klaidžiojimo aplink suranda „likučius“. Ypatingos tai vietos, ypač kai pasakoja ten buvę, o dar ypatingiau kai beklaidžiojant griuvėsiuose, klausydamas pasakojimų pamatai ašaras pasakotojo akyse...
Net jei ponas buvo blogas, bet seni žmonės dar supranta kad reikia turimą turtą saugoti o ne niokoti... Tokius dvarus padėjo rasti senelis – Daudžgirių, Mintagailiškio, Lapšiškių, bei Skrebiškio dvarai. Ypatingos liekanos, ypatingų pastatų – kuriuos daugiausia saugo gandralizdžiai ir kurkiančios varlės, karkliukų ir dilgėlių bruzgynai.
Gerai išsilaikęs Gulbinėnų dvaras, dar vadinamas Ladigos dvaru. Gerai (salyginai) laikosi ir Barklainių dvaras – pavirtęs gyvenamuoju namu. Gyventojai tik galvas pakraipė, kad fotografuoju ir toliau kilnojo butelį – kaimas girtėja.
Ypatingas Alantos dvaras – kurio griaučiai šviečia važiuojant autostrada Vilnius – Panevežys. Sunku buvo iš ten išsikrapštyti.
Žavesį kelia Vaitkuškio dvaras ir Lementaučiznos dvaras ant pliko lauko saugomas gandro.
Kiek ypatingų vietų, kelia žavesį, traukia, vilioja ir „graudina jautrią širdį ne vieną“ Ar tikrai visada verta skristi toli apžiūrėti griuvėsių tolimuose kraštuose, kai puikių griuvėsių ir ne tik... yra ir Lietuvoje.