Taip pat skaitykite: Merginos iš Lietuvos nepabijojo apkeliauti Indiją - ir tai tik pradžia!
„Atvažiavęs supranti, kad čia esi mažuma: gatvėje vietiniai visuomet į tave atkreipia dėmesį, o drąsesni ir užkalbina, domisi iš kur esi. Kvala Lumpūre, Malaizijos sostinėje, dėmesio galbūt sulauksite rečiau, nes miestas didelis, bet mažesniuose miestuose ar universiteto miestelyje visuomet būsi pastebėtas“, – pasakoja pagal studijų programą į Aziją išvykęs Vaidas ir dalinasi keliais patarimais, kurie pravers kiekvienam, nusprendusiam aplankyti Malaiziją:
1. Visada tikrinkite grąžą.
2. Būkite pasiruošę pozuoti – gali būti, kad tave fotografuoja bet kurią sekundę.
3. Jeigu dėl deratės dėl kokios nors prekės kainos – ją įsipareigojate pirkti. Jeigu nusiderėję nepirksite – liksite nesuprasti.
4. Visada keliaudami po Malaiziją turėkite šiltų drabužių. Kondicionierių naudojimas viešajame transporte yra besaikis.
5. Būtinai apsilankykite Malaizijos mažosiose salose. Ten yra tikrasis rojus žemėje.
6. Nesijaudinkite dėl to, kad jūsų vairuotojo pažymėjimas lietuviškas – Malaizijoje jis taip pat galioja.
7. Patarčiau nedemonstruoti alkoholio vartojimo ar pomėgio valgyti kiaulienos.
8. Malaizijoje saulė labai stipriai veikia odą, todėl kremas nuo saulės – būtinas atributas.
9. Nenustebkite susidūrę su laisvu gyventojų požiūriu į daugelį gyvenimo aspektų, o ypač darbą. Jeigu tam tikras paslaugas galima atlikti vėliau arba neatlikti visai, tai ir bus padaryta, todėl daugelio dalykų tenka reikalauti reguliariai.
10. Po kelionės į Malaiziją nusiteikite į ryžius nežiūrėti ir jų nevalgyti bent kurį laiką, kadangi čia patiekalo be šio produkto turbūt rasti neįmanoma.
Prisitaikymas prie oro sąlygų šiek tiek užtrunka
Vaidas pasakojo, jog prisitaikymui prie Malaizijos oro sąlygų prireikė kelių dienų: „Pirmas įspūdis – čia karšta! Išlipę iš lėktuvo pasišaipėme: „Ai, čia tik variklis, negali būt taip karšta“. Tačiau, kai lėktuvo jau nebesimatė, supratome, kad iš tiesų čia – labai karšta, tik kitaip. Po kelių dienų karštis vargindavo tik tuomet, kai termometro stulpelis pakildavo virš 30, o jam nusileidus keliomis padalomis žemiau, kartais netgi išsprūsdavo „vėsoka“. Tiesa, čia stipriai lyja bent kartą per dieną, tačiau lietus ilgai netrunka. Tokiomis oro sąlygomis gelbėjo stogeliai, kuriais uždengti visi Nottingham'o Universiteto miestelyje esantys takai.“
Saugos diržą segintis vairuotojas – fenomenas
Mūsų pašnekovas taip pat prisiminė, kad laikytis lietuviams ir kitų Europos šalių gyventojams įprastų kelių eismo taisyklių Malaizijoje „nemadinga“: „Susėdę į autobusiukus, kurie vežė mus į universitetą, pastebėjom, kad saugos diržus segtis čia – tikrai ne madoje. Netgi vairuotojui. Vėliau sužinojau, kad kelių eismo tvarkos čia taip pat beveik nėra: vienose šalyse gyventojai laikosi kairės pusės eismo, kitose - dešinės, o Malaizijoje galioja abi. O važiuojant į Kvalą Lumpūrą, galiu prisiekti, šešių autobusų vairuotojai kelyje lenktyniavo. Tokių vairuotojų ekstremalų dar nesu matęs. Dar vienas pastebėjimas: Malaizijoje labai daug žmonių vairuoja motorolerius ir visi jie važiuoja užsidėję švarkus taip, kad jų užsegimas būtų nugaroje. Pagalvojome, gal muses lengviau nukrapštyti?“, – įspūdžiais dalinasi vaikinas.
Vaidas pasakoja, jog tvarkos kaip Lietuvoje tikėtis nereikia ne tik keliuose, bet ir gyvenamosiose patalpose: „Kambaryje galima rasti iš kondicionieriaus prikritusių vabalų, po lova esu aptikęs tikrų tikriausią skruzdėlyną, taip pat ir tarakonų – draugas vienam jų net davė vardą tarsi naminiam gyvūnėliui. Driežų čia ypač daug, taigi, vieną driežą kambaryje pastebėti irgi teko. Beje, įžengus į kambarį atrodo, jog šis netvarkytas gerus metus...“
Prekės kaina parduotuvėje – 2.60? Mokėsite 3!
Dar vienas dalykas, į kurį atkreipti turėtų į Malaiziją keliaujantys lietuviai – tai atsiskaitymo tvarka parduotuvėse. Vaikinas sako, jog Malaizijoje reikia puikiai išmanyti derybų meną, jei nenorite už prekę permokėti, taip pat galima tikėtis nurodytos sumos apvalinimo į didesnę kainą: „Parduotuvėse, atrodo, visi šypsosi, malonūs, dar ir vietinės malajų kalbos žodžių išmoko, bet reikia būti atidžiam: ne kartą gavau per mažai grąžos. Buvo atvejų, kai paaiškėjo, jog kaina yra didesnė, nei parašyta. O prie kai kurių prekių kainos iš viso nenurodytos. Spėju, kad jos nustatomos derybų metu ir priklauso nuo to, ar klientas užsienietis. Įdomu ir tai, kad dideliame prekybos centre kasos aparatai apvalina sumas, pavyzdžiui: jeigu kaina – 2.99, tai mokėsi 3. Apie tai perspėja raštelis „Rounding“ (iš angl. k.: apvalinama), esantis ant kiekvieno ant kasos aparato.“
Vaidas sako, jog dėl kultūros skirtumų jaudintis nereikėtų: „Pakanka laikytis bendrų etiketo taisyklių, gerbti kitus žmones ir problemų tikrai nekils. Gyvenimas Malaizijoje tikrai nepasirodė problematiškas, o ir kažkokių didesnių diskomfortą europiečiui sukeliančių veiksnių nepastebėjau.“
Didžiausią įspūdį vaikinui paliko Kvala Lumpūro telekomunikacijos bokštas: „Ten, 250 metrų aukštyje, valgiau pietus. Šis bokštas labai panašus į Vilniaus televizijos bokštą, tik pastarajame neleidžiama taip arti prieiti prie stiklo. O Kvala Lumpūro telekomunikacijos bokšte leidžiama ant jo netgi užlipti, mat langas įtvirtintas kiek įstrižai. Ant jo stovint viską stebi tiesiog sau po kojomis – išbandant šią atrakciją prireikė daug drąsos, bet jausmas nepakartojamas“, – žavisi studentas Vaidas.