Mažieji skandinaviško dizaino žvejų laivai buvo gaminami Soviecke, jie buvo gaminami daugiau nei pusamžį. Vis rečiau jie sutinkami Kuršių marių vandenyse. Istorinis žvejų palikimas guli krante, kenčia vėją ir lietų, tai verta pamatyti. Mus tai nustebino - unikalu.
------------------------------------------
Kelionė po Kuršių marių laivų istoriją, kuri atvėrė žvejų bradinių kultūrinį palikimą, nuo vikingų (835 m.) iki pokario (1952 m.) Kuršių marias skrodė 17 skirtingų dizaino burvalčių ir visa ši eskadra - ant vieno stalo.
Su vienais žvejojo, su kitais keliavo, su trečiais vežė vaisius ir daržoves, su kitais kasė durpes. Vieni atkeliavo iš Nemuno žiočių, kiti iš Zelandijos, o treti iš Liubeko. Visi jie tapo Kuršių marių gyventojais, maitintojais ir istorija.
------------------------------------------
Vilniaus senamiestis - išskirtinio dydžio ir savito kultūrinio paveldo teritorija, žavinti įvairių kartų menininkus... Tokia galėtų būti formali įžanga, tačiau tūlas vilnietis, kurio reginių fiksavimo „failai“ atsivėrė Vilniaus senamiestyje, jam esant trejų - ketverių metų amžiaus, ir jo akys fiksavo visus skruzdės dydžio objektus iš arti ir iš toli, pasakytų kitaip...
Vilnius - nesibaigianti muzika... Tai - ne tik garsas, sklindantis nuo stoties, geležinkeliu čiuksenančių garvežių, bet ir apsamanojusiu senamiesčio kiemų grindiniu tekančių vandens kolonėlių upeliukų čiurlenimas, senų medinių durų ir laiptinių girgždėjimas ir kvapas, dar kažkoks pasakiškai skanus šutinamų su svogūnais bulvių aromatas, (jo išgavimo būdas iki šiol paslaptis), juodos suodžių kruopelės ant rytinio kiemo sniego.
Vasarą - vešlių bobramunių „giraitės“ didžiuliame, kieme tarp Domininkonų bažnyčios ir senosios sinagogos griuvėsių kalnelio, o to kiemo vidury, smėlio duobelėse - stebuk- lingos pasakų „akys“ - „sekretai“- po didele stiklo šuke išdėliotos ištisos spalvotų stikliukų, „auksiukų“, akmenėlių, saldainių popierėlių mozaikos...
Senukas stiklius su juoda „kepka“ ir medine stiklų dėžele, kabančia nuo jo peties, kažkam į langą šaukiantis: „Kakaja kvartira? Cvei un cvencig?“ Rotušės aikštės kirpyklėlės kirpėjai griežtais juodais ūsiukais ir amžinu „Šipro“ kvapu. O koks nuostabus šalia esančios duonos krautuvėlės kvapas... Ir nesibaigiantys atdari ištisi kiemų, palėpių, rūsių, šv. Kotrynos „tunelių“ labirintai. Ir viskas atdara, nerakinta...
Na ir kas, kad vakare gausiu pylos už visiškai išsuodintus vienetėlius vokiškus medžiaginius baltus batelius... O kokios nuostabiai tapybiškos, pastelinės, nutrupėjusiu tinku sienos... vaikų darželio kieme, slapčiomis, metaliniais kastuvėliais gremždavom irstančio mūro sieną - rausvos plytos - raudoni miltai, geltonos plytos - geltoni, skiedinio sluoksnis tarp plytų - pilkšvi miltai... be gailesčio ardėm barokinę ar klasicistinę sieną... Bet kuo labiau ardėm - tuo labiau pamilom šiuos mūrus...
Albertas ir Jūratė
Kviečiame įvertinti rašinį!
------------------------------------------
Šis rašinys yra konkurso „Mano atostogų atradimai“ dalis. Dalyvauk ir tu ir laimėk kelionę į Tunisą dviems!