Matera - Italijos perlas, kurio dar nespėjo užtvindyti turistai

Nors šis miestelis yra įsikūręs strategiškai svarbioje vietoje, Italijos Bazilikatos regione, o čia esančios požeminės bažnyčios įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, nusprendę čia apsilankyti, nustebsite - Materoje dažniausiai pavyksta sutikti vos vieną-kitą turistą ir ši tendencija nedaug pasikeičia net pačiame sezono įkarštyje.

Taip pat skaitykite: 10 ypatingų Senojo žemyno kampelių

arba: Žaviausios Europos vietos, vis dar nepatenkančios į populiariausių turizmo krypčių sąrašą

Materos Miestelis įsikūres mažame kanjone, kurį išrausė mažas upelis Gravina. Neskaitant žemės ūkio, kuris yra tradicinis verslas, XX a. dešimtame dešimtmetyje miestui ir aplinkinioms sritims svarbiausia ekonomikos šaka tapo baldai su apmušalais.

Materos apylinkės apgyvendintos nuo paleolito laikų. Miestą tariamai įkūrė romėnai III amžiuje prieš mūsų erą ir pavadino Meteola konsului Liucijui Cecilijui Metelui atminti. 664 m. miestą užėmė lombardai ir jis tapo Benevento kunigaikštystės dalimi.

VII-VIII a. gretimuose urvuose įsikūrė benediktinai ir graikų stačiatikiai. IX-X a. čia vyko kova tarp saracėnų, Bizantijos ir Šventosios Romos imperatoriaus, įskaitant Liudviką II, kuris sugriovė miestą. Apulijoje apsistojus normanams nuo 1043 metų Meterą valdė Viljamas Geležinė ranka.

Po kelių maro epidemijų ir žemės drebėjimų XV a. miestas tapo Aragono nuosavybe ir buvo atiduotas kaip feodas Tramontano šeimai. Bet 1514 m. gyventojai sukilo ir nužudė grafą Džiovanį Karlą Tramontaną. XVII a. Matera atiteko Orsinių šeimai ir tapo Terre d'Otranto di Puglia dalimi. Vėliau miestas tapo Bazilikatos sostine, kol Juozapas Bonapartas 1806 m. ją perkėlė į Potencą.

1927 m. ji tapo Materos provincijos sostine. 1943 m. rugsėjo 21 d. Matera buvo pirmasis Italijos miestas sukilęs prieš vokiečių okupaciją.