Pamatyti juos gali prireikti keturių šaltojo sezono savaitgalių.
Grojanti spinta ir baltas fortepijonas. Kartais pašmaikštaujama, kad daugelis kraštiečių Turkiją pažįsta geriau nei Lietuvą. Teisybės dėlei, dar mažiau žinome apie Vilniaus kraštą. Todėl pirmasis siūlomas maršrutas – aplink sostinę.
Medinį devyniolikto amžiaus dvarelį, kuriame gyveno V.Sirokomlė, verta aplankyti ir senosios architektūros mėgėjams. Čia gausu ir XIX a. gyvenimą menančių daiktų.
Į V.Sirokomlės muziejų privalu užsukti kiekvienam, laikančiam save turistu. Poetas parašė vieną pirmųjų Lietuvos turizmo vadovų – „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“ (1857 m.). Jam priklauso ir garsusis priesakas: „Didžiausia gėda nepažinti žemės, kurioje gyveni, o dar didesnė, kai svetimais kraštais domimasi labiau nei savuoju“.
Susipažinti su daugiau įdomybių Vilniaus rajone (Medininkų pilimi, Aukštojo ir Juozapinės kalvomis, Nemėžio dvaru, Šumsko bažnyčia ir t.t.) galima dvišalio projekto metu sukurtame virtualiame žemėlapyje „Istoriniai keliai Ašmenos aukštumoje“.
Prie Galvės ežero įsikūręs garsusis Užutrakio dvaras, kurį daugelis yra matęs iš išorės, tačiau mažai kas buvęs viduje, taip pat nustebins atnaujintomis menėmis ir kultūros renginiais.
Užutrakyje koncertams buvo atrestauruota Baltoji salė, o biblioteka pritaikyta konferencijoms rengti. Iš istorinių nuotraukų atkurti ir pagaminti Liudviko XVI stiliaus baldai. Koncertams įsigytas itin aukštos klasės baltas fortepijonas, kurio skambesį jau išbandė ne vienas garsus pianistas.
Tyzenhauzų dvaras ir Utenos piliakalniai. Dar vienai atnaujintai dvaro sodybai apžiūrėti prireiks trečio savaitgalio. Būtų geriau, jei nutaikytumėte gražią dieną. Kryptis – Aukštaitija. Kadaise grafams Tyzenhauzams priklausiusiame Rokiškio dvare ne tik susipažinsite su krašto istorija, bet ir paskanausite legendinių Rokiškio sūrių.
Rokiškio svečius pasitinka Tyzenhauzų alėja, jungianti dvarą-muziejų su miesto centru. Rokiškio krašto muziejus, įsikūręs Tyzenhauzų dvaro komplekse, įsigijo trylika šiuolaikiškų ekspozicijų stendų. Buvo sukurtas dvaro sodybos maketas. Partneriai iš Lietuvos ir Baltarusijos surengė bendrą ekspoziciją, kurios metu surinko daug istorinių duomenų apie grafų Tyzenhauzų šeimos pėdsakus Lietuvoje ir Baltarusijoje.
Netoli nuo Rokiškio, Utenos apylinkėse, turistų laukia trys piliakalniai. Bendro Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos organizacijų projekto metu prie jų buvo įrengti informaciniai stendai, pristatantys šių unikalių Lietuvos paveldo objektų istoriją ir ypatybes.
Moderni tapyba ir latgališki kleckai. Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo programa – tarptautinė. Todėl nusidėtume, nepasiūlę peržengti Lietuvos sienų. Šįkart – Latvijos pusėn. Daugeliui Latvija – tai Ryga. Tačiau mūsų kaimynė yra įvairialypė, kaip Lietuva. Vienas autentiškiausių jos regionų – Latgala.
Antras pagal gyventojų dydį Latvijos miestas Daugpilis nutolęs nuo Lietuvos vos apie 30 kilometrų. Savo laiku miestas prie Dauguvos priklausė Livonijos ordinui, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Lenkijos Karalystei ir Rusijai.
Senoji Daugpilio pilis neišliko, tačiau buvusią miesto didybę liudija milžinišką 160 hektarų plotą užimanti XIX a. Daugpilio tvirtovė. Joje – ir miesto istorijos fragmentai, ir šiuolaikinis meno centras, pavadintas čia gimusio pasaulinio garso dailininko Marko Rothko vardu. 2015 m. Daugpilio miesto taryba kartu su partneriais iš Gardino (Baltarusija) atstatė tvirtovės pirmąją liunetę (skliautą).
Agluonos miestelis – švenčiausia vieta Latvijos katalikams. Ją garsina bazilika, kurioje saugomas šventas Dievo motinos paveikslas, sukurtas pagal Trakų Dievo motinos ikoną. Mieste yra ir dar viena sąsaja su Lietuva – karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos paminklai. Kaip manoma, būtent čia Mindaugas buvo nužudytas, ir taip nutrūko trumpa Lietuvos karūnos gija.
Agluonos duonos muziejuje šeimininkaujanti guvioji Vija giriasi, galinti apie duoną ir Latviją nesustodama kalbėti keletą dienų. Muziejuje būtina paskanauti ne tik duonos (kurią ir patys galėsite išsikepti, informavę apie savo atvykimą iš anksto), bet ir ypatingųjų Latgalos kleckų.
Sekdami šio projekto maršrutu, vizitą Latgaloje galite užbaigti Kraslavoje. Čia, grafų Pliaterių rūmuose, įsikūręs tarptautinis kulinarinio paveldo centras, kur susipažinsite su Latvijos ir Baltarusijos virtuvės ypatybėmis, įsigysite sūrio, medaus, mėsos ar vaistažolių arbatos.
Virtualus muziejus ir škotų namas. Ketvirtąjį savaitgalį siūlome apsilankyti viename gražiausių Lietuvos miestų, pačiame šalies viduryje įsikūrusiuose Kėdainiuose. Kadaise kunigaikščiams Radviloms priklausiusi „protestantizmo sala“ išsaugojo jaukų senamiestį ir gyvybingą pirklių dvasią. Pažintį su Kėdainiais ir jų istorija galima pradėti net neiškėlus kojos iš namų.
Kėdainių krašto muziejus, kartu su Rezeknės (Latvija) ir Gardino (Baltarusija) muziejais sukūrė virtualų muziejų: www.futureofmuseums.eu, kuriame galima apžiūrėti ne tik ekspozicijas, bet ir žaisti įdomius kompiuterinius žaidimus.
Atvykę į Kėdainius, krašto muziejuje rasite tik 2015 m. atidarytą tradicinių amatų centrą. XVII a. Kėdainiuose gyvenusių Škotijos pirklių Arnetų name lankytojai išvys autentiškus baldus ir senosios keramikos kolekciją. Norintieji sužinoti, kodėl ir kaip škotai kūrėsi Lietuvoje, galės pabandyti kompiuteriniame žaidime patys pastatyti Arnetų namą.