Į š5 sąrašą nepatenka net mažutis Singapūras, kurio plotas tėra vos 693 kv.km.
1. Vatikanas - 0,44 kv.km. Tai mažiausia pasaulyje valstybė. Vatikano populiacija - vos 770 žmonių, ir nė vienas jų nėra nuolatinis gyventojas. Ši nykštukinė valstybė, supanti šv. Petro baziliką, yra viso pasaulio Romos katalikų (daugiau nei 1 mlrd.) dvasinis centras. Vatikanas, dar vadinamas Šventuoju Sostu, yra Italijos sostinėje Romoje.
2. Monakas - 1,8 kv.km. Mažutė Monako kunigaikštystė yra išsidėsčiusi prie Viduržemio jūros palei Prancūzijos Rivierą, 20 km į šiaurės rytus nuo Nicos. Vieniems ši šalis, kurioje gyvena net 32 tūkst. žmonių, asocijuojasi su kunigaikštiene Grace Kelly, kitiems - su garsiaisiais Monte Karlo lošimo namais. Monakas (su pertrauka) yra nepriklausoma valstybė nuo XIII a.
3. Nauru - 21 kv.km. Šioje Ramiojo vandenyno saloje gyvena 13 tūkst. gyventojų. Pagrindinis jų pajamų šaltinis - nykstantys fosfatų klodai. Nauru yra nepriklausoma valstybė nuo 1968 m. Iki tol ji vadinosi Maloniąja sala.
4. Tuvalu - 26 kv.km. Polinezijoje esančią Tuvalu sudaro 9 koraliniai atolai, besidriekiantys 580 km. 1978 m. Tuvalu tapo nepriklausoma valstybe. Šalyje, kuri anksčiau vadinosi Eliso salomis, yra 12 tūkst. gyventojų.
5. San Marinas - 61 kv.km. San Marine, kuris išsidėstęs ant Titano kalno šiaurės Italijoje, gyvena 29 tūkst. žmonių. Ši valstybė skelbiasi esanti seniausia respublika pasaulyje. San Marinas buvo įkurtas dar IV a.
6. Lichtenšteinas - 160 kv.km. Ši mažutė valstybė, kurioje gyvena 34 tūkst. žmonių, yra išsidėsčiusi prie Reino upės, Alpėse, tarp Šveicarijos ir Austrijos.
7. Maršalo salos - 181 kv.km. Atolai (tarp jų ir didžiausias pasaulyje Kvadžaleinas), rifai ir 34 salos (58 tūkst. gyventojų) yra nepriklausomos nuo 1986 m.; anksčiau Maršalo salos buvo Ramiojo vandenyno salų teritorijos, kurią valdė JAV, dalis.
8. Sent Kitsas ir Nevis - 261 kv.km. Ši Karibų jūros valstybė, kurioje gyvena apie 39 tūkst. žmonių, tapo nepriklausoma 1983 m. Nevio sala yra mažesnė už Sent Kitsą ir turi teisę kada panorėjusi atsiskirti.
9. Seišeliai - 277 kv.km. Šioje Indijos vandenyno salyne - apie 81 tūkst. žmonių. 1976 m. šalis tapo nepriklausoma nuo britų.
10. Maldyvai - 300 kv.km. Šią valstybę sudaro 2000 Indijos vandenyno salų, iš kurių gyvenamos yra tik 200 (340 tūkst. gyventojų). 1965 m. Maldyvai tapo nepriklausomi nuo britų.
11. Malta - 315 kv.km. Ši sala išsidėsčiusi į pietus nuo Sicilijos. Ji tapo nepriklausoma nuo britų 1964 m. Paskutiniai britų kariai paliko salą 1979 metais. Maltoje šiuo metu gyvena apie 400 tūkst. žmonių.
12. Grenada - 344 kv.km. Šioje Karibų jūros valstybėje, esančioje netoli Venesuelos, gyvena apie 90 tūkst. žmonių. Grenada tapo nepriklausoma nuo britų 1974 m.
13. Sent Vinsentas ir Grenadinai - 389 kv.km. Šiose Karibų jūros salose gyvena apie 117 tūkst. žmonių. Šalis tapo nepriklausoma 1979 m.
14. Barbadosas - 431 kv.km. Šioje labiausiai į rytus nutolusioje Karibų jūros saloje gyvena 280 tūkst. gyventojų. Barbadosas priklausė britams iki 1966 m.
15. Antigva ir Barbuda - 443 kv.km. Karibų jūros valstybė, kurią sudaro trys salos, yra nepriklausoma nuo 1981 m. Pagrindinis 69 tūkst. šalies gyventojų pajamų šaltinis, kaip ir daugelyje kitų Karibų šalių, yra turizmas.
16. Andora - 468 kv.km. Andoros kunigaikštystę valdo Prancūzijos prezidentas ir Urgelio (Ispanija) vyskupas. Ši kalnuota turistų mėgiama šalis, kurioje gyvena kiek daugiau nei 70 tūkst. žmonių, yra išsidėsčiusi Pirėnų kalnuose tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Andora yra nepriklausoma valstybė nuo 1278 m.
17. Palau - 495 kv.km. Palau valstybę, dar žinomą Belau pavadinimu, sudaro daugiau nei 200 Ramiojo vandenyno salų. Populiacija - apie 20 tūkst. gyventojų. Anksčiau ši šalis vadinta Karolinų salomis. Ji tapo nepriklausoma 1994 m.
