Skėčio formos medis turėjo svarbią šešėlio funkciją dar Antikos laikais, dabar jis puošia ne tik Romą, bet ir kitus Viduržemio regionus.
Keliaudami Viduržemio regione, pastebite, jog skiriasi kraštovaizdis ir augmenija. Medžių lapai nedideli, evoliucijos metu prisitaikę prie didžiulio saulės kiekio. Augalų spygliai vis ilgesni, medžiai aukštesni. Vienas tokių pavyzdžių – įspūdingo aukščio pušis.
Romos imperijoje medis turėjo aiškią funkciją: plačios šakos, esančios labai aukštai, turėjo mesti gerą šešėlį ant žemės besiilsintiems senovės romėnų legionų kariams. Šešėlis aktualus ir dabar, ypač vasaros metu, kai temperatūra Italijoje gali siekti ir 40 laipsnių.
Vėliau, naujaisiais laikais, piniją praminė skėčiu – dėl ilgo koto ir šakų išdėstymo, forma iš tiesų primena skėtį.
Dar viena pinijos funkcija – riešutai. Romoje kankorėžiai negliaudomi, tačiau tolyn nuo miestų, medžiai auginami dėl riešutų. Pavyzdžiui, Ispanijoje auginamos ištisos pinijų plantacijos, tuomet derlius efektyviai prižiūrimas ir gali būti geresnis. Apsukrūs kinų verslininkai į Europą pradėjo įvežti kedrų riešutų iš Kinijos. Tai kokybe smarkiai nusileidžiantys, bet dažnai sunkiai atskiriami nuo tikrųjų.
Svarbiausia – tai pagrindinė sudedamoji pesto padažo dalis. Kedro riešutai ir baziliko lapeliai – tarsi sutverti kartu pesto padažui.
Tad pinija turi ne tik išskirtinį grožį, svarbią istorinę funkciją, tačiau ir įvairią naudą žmonėms.