Taip pat skaitykite: Keliautojai pataria - kur vykti atsigauti, jei ką tik išsiskyrėte?
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Isčigualasto parkas užima 603,7 kvadratinių kilometrų plotą ir iškilęs 1300 m aukštyje, todėl jam daugiausia būdinga dykumų augalija - kaktusai, krūmynai ir nedideli medžiai. Klimatas čia - sausas ir kontrastingas (temperatūros amplitudė svyruoja nuo maždaug 10 laipsnių šalčio iki apytiksliai 45 laipsnių šilumos). Taip pat parko vietovei būdingi stiprūs vėjai - gana dažnai jie siekia pakankamai „padorius“ 20-40 metrus per sekundę, ypač pučiant Zonda vėjui.
Parke į paviršių išeina triaso periodo (jo laikotarpio riba brėžiama maždaug ties 230 milijonais metų) uolienos. Tad nenuostabu, kad jose gausu dinozaurų ir pirmykščių žinduolių fosilijų.
Valle de la Luna („Mėnulio slėnis“) senovėje buvo upės vaga, o jos pakraščiuose augo tropiniai miškai, todėl čia randama daug suakmenėjusių medžių. Isčigualasto parko teritotijoje paleontologiniai tyrimai pradėti vykdyti nuo 1930 metų ir pakankamai aktyviai tęsiasi iki šių dienų. 2000 m. Isčigualasto parkas kartu su Talampajos parku įtraukas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
