Šiemet šokių projekte dalyvavęs Radvilas visus kolegas nustebino savo šokių partnerei Ievai Žilienei įteikęs dovanų savo paties megztą šaliką – daug kas negalėjo patikėti, kad tai paties vyro darbas.
„Ne tik pats numezgiau tą šaliką, bet ir siūlus jam išrinkau. Rinkausi iš vieno prekybos centro siūlomo asortimento, minkštesnius, su trupučiu pūkelio. Megzti išmokau mokyklos laikais ir, kaip suprantate, šio įgūdžio nepraradau. Mezgant po dvi gerąsias ir išvirkščiąsias akis išeina labai gražus raštas, todėl tąkart per dvi savaites Ievai numezgiau daugiau nei metro ilgio šaliką už kantrybę su manimi šokių aikštelėje“, – prisipažino R. Bubelis.
Mezgimas – ne vienintelis Radvilo pomėgis. Vyras taip pat mėgsta tapyti ir lankė kursus, kuriuose buvo mokoma tapyti aliejiniais dažais.
Geriausiai pailsi megzdama
Dainininkė Džordana Butkutė mezga jau seniai, ir tai jai padeda atsipalaiduoti važiuojant į koncertus, tarp jų ar tiesiog būnant namuose ir besiilsint.
„Moku megzti greitai. Galiu numegzti megztinį per tris dienas, bet taip jo ir neapsivilkti, nes per tą laiką pavargsta akys, atsibosta pats procesas ir galiausiai atsiranda pojūtis, kad tą megztinį aš jau dėvėjau. Visų savo numegztų drabužių net negalėčiau suskaičiuoti – turiu jų daugybę. Tiesa, prieš imdamasi rankdarbio, visuomet apgalvoju, koks jis bus, kaip atrodys. Bet ko nemezgu“, – teigė dainininkė.
Džordana tvirtino daug mezgusi koncertinio turo metu – taip geriausiai pailsėdavo.
„Elegijus vairuodavo, aš irgi nemiegodavau, todėl imdavau virbalus į rankas ir megzdavau. Kartais net nesudėdavau bluosto, pagavusi azartą megzdavau visą naktį! O kuo sudėtingesnis mezginio raštas, tuo man įdomiau. Visada mėgau išsiskirti iš minios, todėl megzdavau labai įmantrius šalikus, megztinius. O ką reikėdavo veikti šaltais žiemos vakarais, kai nebūdavo koncertų? Sėdėdavau ir megzdavau“, – nuotaikingai pasakojo D. Butkutė.
Tarybiniais laikais drabužius siūdavosi pati
Aktorė Gabija Ryškuvienė teigia mezganti nedaug, o to išmoko seniai iš savo giminės moterų.
„Mano šeimoje mezgė mama, močiutė, prosenelė, taip pat tuo užsiima mano draugės, todėl net neprisimenu, kada pati pradėjau megzti, atrodo, visą laiką mokėjau tai daryti. Pamatydavau kokį nors gražų megztą apdarą ir užsimanydavau tokį nusimegzti pati“, – sakė G. Ryškuvienė.
Gabijai mezgimas – puikus atsipalaidavimo būdas. Beje, savo dukros megzti ji nemokė, nes ši išmoko pati.
„Manau, kad kiekviena moteris moka megzti, todėl tai nėra kažkas stebuklinga. Mano dukra megzti išmoko net ne iš manęs – to pamokė mokykloje. Vis dėlto teko girdėti, kad mažai kas iš dabartinės kartos jaunimo užsiima nėrimu, mezgimu ir kitais rankdarbiais.
Tarybiniais laikais nebuvo pirkti gražių megztų drabužių, todėl viską siūdavome ir megzdavome pačios, o dabar dauguma galvoja, kam gaišti laiką tokiems dalykams, kai tiek daug gražių dalykų galima tiesiog nusipirkti. Man pačiai nėra jokios naudos iš mezgimo, savo darbų niekam neparduodu, numezgu ką nors sau ar dukrai, ir tiesiog malonu turėti savo pačios numegztą daiktą, tačiau rimta mezgėja savęs pavadinti negalėčiau“, – pokalbį baigė aktorė.
Atsipalaiduoja skaitydama ir tvarkydamasi
Ponia Laima Paksienė pastarąjį kartą virbalus rankose laikė prieš dvidešimt metų, kai, norėdama išsiskirti, pasipuošti, nusimegzdavo gražų drabužį. Dabar Laimos pomėgiai – kitokie, ir jos namuose nerastume nei siūlų, nei virbalų.
„Anksčiau nebuvo pirkti tiek drabužių, kiek yra dabar, todėl turėdavai viską sau siūdintis pats. Buvo toks leidinys „Burda“ su lekalais, modeliais, kuriuos stengdavausi naudoti ir siūdavau sukneles, sijonus, palaidines. Dabar laikai pasikeitė, ir savo laiką norisi atiduoti daugeliui kitų dalykų. Jeigu žmogus viską gali nusipirkti parduotuvėje, kam gaišti laiką mezgant ar siuvant. Žinau, kad tuo užsiima mano pusseserės, anūkė, o aš lieku tik stebėtoja“, – prisipažino L. Paksienė.
Moteriai mezgimas ir anuomet nebūdavo vienas iš atsipalaidavimo būdų, o dabar ponia Laima atsipalaiduoja skaitydama knygas ar tvarkydamasi sode.
„Reikia prižiūrėti augalus, juos karpyti, visi nori matyti gražų sodą, bet niekas už tave jo nesutvarkys. Man patinka darbuotis lauke, kai geras oras, iš augalų daryti kokį nors kūrinėlį. Turiu omeny komponavimą, medžio formos pakeitimą. Tokius darbus dirbdama aš pailsiu, atsigaunu, vėliau pasigrožiu atsinaujinusiu namo kiemu ir sodu. O virbalų imti į rankas man jau nebesinori“, – dėstė pašnekovė.