Kasmet sniegu gausiai apdovanojama Europos Šiaurė, Centrinė Europa. Tačiau yra miestų, kuriuose sniegas ne tik nelaukiamas, tačiau visiškai nepageidaujamas. Jam iškritus, miestuose kyla sumaištis, o kartais – net ir panika.
Štai keletas miestų, kuriuose sniego nesitikima:
Stambulas (Turkija), kuriame oficialiai gyvena daugiau, nei 14 milijonų žmonių, pagrįstai skundžiasi didžiuliais transporto kamščiais. Automobiliu nusikelti į kitą miesto dalį per Bosforo sąsiaurį gali užtrukti net keletą valandų, mat tėra du dideli tiltai, jungiantys Stambulo dalį Europoje su kita miesto dalimi Azijoje. Tačiau, jei pasninga, prie tiltų nusidriekia visą dieną laukiančios eilės. Autobusai neabeatlaiko apkrovų ir sulūžta. Turkai niurzga ir kartoja „Allah allah“ (Dieve dieve). Sniegas aplanko šį miestą maždaug kartą kas keletą metų, tačiau kiekvienąsyk situacija tampa nevaldoma.
Los Andžele (JAV) sniegas per visą oficialią orų stebėjimo istoriją užfiksuotas tik tris kartus – 1882, 1932 ir 1949 m. Tai buvo menkas kritulių kiekis, vos padengęs palmių lapus. Įvykis sukėlė kur kas daugiau susižavėjimo, nei rūpesčių. Kalifornijos valstijoje sniegas yra įprastas reiškinys, tačiau pačiame Los Andželo centre – tikras istorinis dalykas.
Lisabonoje (Portugalija) sniegas iškrenta maždaug kas penkiasdešimt metų. Paskutinį kartą tai nutiko 2006 m., ir ne tik sostinėje, bet ir kituose šalies regionuose. Kilo panika, buvo uždaryti ne tik maži, bet ir svarbiausieji šalies keliai. Tąkart gamtos stichija pareikalavo žmonių aukų.
Nors kiekvienais metais iškritus sniegui Lietuvoje kartojamas piktas juokelis „kelininkus žiema užklupo netikėtai“, reikia pripažinti, jog net didžiausios sniego pūgos ar ypač žema temperatūra mažai veikia kasdienį lietuvių gyvenimą.