Mūsų savaitė Sardinijoje: 1100 litų žmogui, viskas įskaičiuota

Spalio mėnesį dar galima pasilepinti karšta saule, šilta jūra, itališkais gardumynais ir pigiais tiesioginiais skrydžiais į Sardinijos sostinę Kagliarį iš Kauno.

Trys valandos lėktuvu – ir jūs jau leidžiatės vienoje iš gražiausių Viduržemio jūros salų.

Keliavome trise ir po atostogų, suskaičiavę savo išlaidas, likome maloniai nustebinti – kiekvienam jos buvo 1100 litų savaitei su skrydžio bilietais, būsto ir mašinos nuoma bei maistu. Taigi spalis leis pamatyti svajonių salą už beveik trigubai pigiau nei sezono piko metu.

Būsto nuoma: pigu, jauku ir duoda dovanų

Kai paslaptingas virusas patiesė pusę bendradarbių ir čiaudėjimo debesėlis tvyrojo virš kiekvieno galvos, sumanėme ligos nelaukti ir bent trumpam sprukti ten, kur šilta. Nusipirkę gana pigius lėktuvo bilietus (žmogui – apie 500 Lt), ėmėme dairytis būsto. Internetu išsinuomojome apartamentus nedideliame miestelyje Santa Maria Navarese (maždaug 1,5 val kelio automobiliu nuo Kaljario), labiau primenančiame kaimą. Jie kainavo 300 EUR už visą laikotarpį, turėjo du miegamuosius, erdvią virtuvę su visais reikalingais rakandais ir dvi terasas.

Viena žvelgė į miestelio stogus, žydinčius gėlynus ir jūrą, kita – į kiniškomis rožėmis apaugusią vaikų žaidimų aikštelę, kurioje jaukiai, kaip pas močiutę kaime, vartėsi katės. Šeimininkė Maria kasdien atnešdavo po staigmeną – tai šalto sidro butelį, tai pačios keptą obuolių pyragą, tvarkingai supjaustytą dailioje lėkštėje, o kartais šeimininkas Paolo atgabendavo šviežių vaisių, nuskintų nuosavame sode. Persimonai tirpo burnoje, o figos buvo tokio saldumo, kad į kavą nebereikėjo dėti net cukraus.

Pliažas nardymui

Keliukas į kalnų apsuptą mūsų kaimelio Tortuga pliažą vedė per apelsinmedžių sodą ir bambukų raizgalynę, aplink kojas glaustėsi šunys, katės, išlįsdavo pažiūrėti net vištos, ir kiekviena bobutė, dažniausiai apsigobusi juoda skarele, meiliai mums šypsojosi ir sakė buongiorno.

Pramokti itališkai keliaujant po kaimelius – tiesiog būtina. O ir nesunku, nes jų žodžiai – kaip daina, melodingi ir greitai įsimenantys. Toliau mūsų kelyje link jūros sekė 1000 metų turinti bažnyčia, jos milžiniškas kiemas su bažnyčios (bei mūsiškio Stelmužės ąžuolo) bendraamžiu alyvmedžiu, apjuostu tvorele.

O štai ir pliažas. Mūsiškis buvo žvyruotas, su didesniais akmenimis ir vaizdingomis uolomis jūroje – prie jų nesunku priplaukti, o mėgėjams snorkelinti čia tikras rojus, nes knibžda žuvyčių, krabukų ir kitų jūros gėrybių. Jauki kavinė, kurioje dirba vokietė Cari ir italas Carmelo, pasiūlys kokteilių iš šviežių vaisių, tikrų itališkų ledų, espreso už 1 EUR ir šalto vyno už 2,5 EUR – brangoka, žinant, kad gretimame prekybos centre litras tokio pat vyno tekainuoja pusantro, bet ar suksi galvą, kai prieš akis – neįkainuojamas vaizdas...

Taigi tą vyną ramiai gurkšnojant, mažas šuniukas, vardu Master, galąsdamas dantis, prakąs šortuose skylę, o kavinės šeimininkas, besišypsodamas ir bučiuodamas išdykėlį, atneš už nuostolius kaklo pakabutį iš akmens. 

Pliažas maudynėms – beveik Karibai!

Už 15 kilometrų nuo Santa Maria Navarese, prie miestelio Tortolli, aptikome Karibų pakrantės konkurentą – balto smėlio pliažą su palmėmis, kavinukėmis ir nuostabiomis bangomis. Jūros vanduo siekia 26 laipsnius, taigi galima plaukioti neišlipant visą dieną. Važiuodami į šitą rojaus kampelį stabtelėjome du kartus, abu kartus suviliojo ranka ant kartono užrašyti ir į stulpus atremti skelbimai (prabangesnei reklamai ten pinigai nešvaistomi). 

Pirmasis skelbimas bylojo: „Šviežios pirmo rinkimo vynuogės. 3 kg už 2 eurus“. Aišku, neatsisakėme. Paėmėme. Kitas - „98 centai už sardiniškus pomidorus“. Irgi paėmėm. Pliažas yra tokia vieta, kurioje paslaptingai dingsta visos maisto atsargos, ypač kai guli, skaitai knygą ir galvoji, kad pasaulis yra labai nuostabus... Ir skanus (tos pirmo skynimo vynuogės buvo tikrai puikios).

Pliažas nuotraukoms

Bene daugiausiai reklamuojamas ir fotografuojamas šalia Stintino esantis La Pelosa pliažas pasitiko stipriu vėju, arabų prekeiviais, siūlančiais papuošalus, kilimus ir sijonus, bei gausybe turistų - tai mus, jau įpratusius prie tuščių pakrančių ir beveik ėmusius galvoti, jog sala priklauso mums, tiesiog šokiravo. Tačiau vanduo čia turbūt pats perregimiausias visoje Sardinijoje, o senovinis bokštas, stūksantis vidury jūros – nuostabiausias akcentas nuotraukoms.

Aukštuomenės pliažas

Beveik 350 km nuo Kaljario nutolusi Costa Smeralda – prabangiausia turtuolių pakrantė su milijonus kainuojančiomis jachtomis, malūnsparnių nusileidimo aikštėmis, auksiniais paplūdimiais ir įspūdingomis uolomis, kurių grožį pamėgo sultonai, princai, garsiausios pasaulio žvaigždės.

Smaragdiniai vandenys skalauja ir skandalingomis orgijomis pagarsėjusią vilą Certosa, kurios žymusis savininkas Silvio Berlusconi ieško jai pirkėjo už 400 milijonų EUR. Sezono metu kainos šiose apylinkėse beveik neįkandamos, tačiau rudenį turtuoliai palieka salą, ir jau tikrai čia nebeišvysite atostogaujančių Billo Geitso su šeima, Rihannos, Evos Herzigovos ar Gwyneth Paltow, bet štai tada garantuotai džiaugsitės nukritusiomis kainomis.

Bet kuris pliažas, kuriame sustosite keliaudami šia dieviška pakrante, nudžiugins krištolo skaidrumo vandeniu, romantiška vienatve (greičiausiai nesutiksite nė vieno žmogaus) ir laukiniu gamtovaizdžiu. Uolų apsuptas paplūdimys Principe, taip pavadintas Sardiniją įsimylėjusio princo Karim Aga Khan garbei, pasiekiamas tik pėsčiomis, bet tos dešimt minučių ėjimo bus vienos gražiausios jūsų gyvenime.

Populiarusis pliažas

Villasimus, Porto Giunco
Villasimus miestelyje dažniausiai išgirsite lietuvių kalbą ir išvysite kavinukėse sėdinčius lietuvius. Balto smėlio juostos, įsirėžusios į Porto Giunco paplūdimį, patenkantį į gražiausių Sardinijos pliažų penketuką, seklus perregimas vanduo vilioja turkštis vaikus ir braidyti nuo vienos seklumos iki kitos. Nuo ryto iki vakaro.

Spalio mėnesį Sardinijoje galima:

laipioti uolomis, vaikščioti kalnų takais;
nardyti;
atrasti kulinarinį Sardinijos paveldą;
ieškoti gražiausio pliažo (tikrai bus ką veikti, nes Sardiniją juosia 2000 km pakrantė);
smagiai ilsėtis su vaikais, kuriems be jūros dažniausiai nieko nereikia;
mokytis itališkai ir bandyti susikalbėti su žodynėliu rankoje;
mėgautis ramiu itališku gyvenimu, kai laikas sustoja gražiausiame taške!

Daugiau įdomių bei išskirtinių istorijų skaitykite žurnale „Panelė“ prenumerata - ČIA.