Taip pat skaitykite: Keliaujantys kaimynai - taupesni už lietuvius
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Kad poilsiautojams iš Lietuvos rūpi net tik lagamino svoris, bet ir žinių bagažas, patvirtina daugelio šalių turizmo sektoriaus atstovai. Patys naujausi ypatingą lietuvių norą pažinti iliustruojantys duomenys - iš Kipro turizmo departamento.
Lietuviai nori ekskursijų
Kipro turizmo departamento duomenimis, per devynis 2014-ųjų mėnesius (sausį-rugsėjį) į salą atvykę poilsiautojai iš Lietuvos užsisakė 3 proc. daugiau pažintinių ekskursijų nei pernai. „Tai yra labai didelis augimas. Pavyzdžiui, tarp Airijos piliečių poreikis pažintinėms pramogoms augo 1 proc.“, - sakė Kipro turizmo departamento atstovas Polys Polycarpou.
Per 9 šių metų mėnesius Kipre atostogavo 11 tūkstančių poilsiautojų iš Lietuvos. Praeitais metais saloje apsilankė keliskart mažesnis poilsiautojų srautas – apie 3 tūkst. poilsiautojų.
Kad Lietuvos žmonės itin aktyvūs ir žingeidūs, o domėjimasis pasauliu neblėsta ir užaugus naujai Sovietinės okupacijos nemačiusiai kartai, kuriai neteko susidurti su ribojimais išvykti iš savos šalies ar sąjungos ribų, akcentuoja ir vietiniai kelionių organizatoriai bei pardavėjai.
„Nors mūsų pagrindinis produktas yra poilsinės kelionės, vis dėlto pastebime, kad didžioji dalis keliautojų domisi galimybe svečioje šalyje ir pakeliauti savarankiškai ar užsisakyti ekskursijų po miestų senamiesčius, muziejus, turgus, unikalius gamtos objektus ir kitas lankytinas vietas, - sakė kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.
Besirūpinančius plėsti akiratį ar ieškančius aktyvesnių, įvairesnių pramogų nukreipiame į kurortinėse šalyse veikiančius „Tez Tour“ biurus, kurie pasirūpina papildomomis ekskursijomis, pramogomis ar automobilio nuoma“.
Pramogas organizuojasi patys
Kelionių organizatoriaus atstovė pastebėjo, kad poilsiautojai iš Lietuvos – ne tik žingeidūs, bet taip pat ir labai savarankiški: „Kai asmuo užsisako pažintinę kelionę, viskas dažniausiai jau būna suplanuota už jį ir erdvės improvizacijoms lieka mažai. Tuo tarpu poilsinę kelionę įsigijęs keliautojas pats išsirenka ne tik šalį, kelionės datą, viešbutį ar maitinimo tipą, bet ir pasirūpina kelionės turiniu – renkasi pramogas: planuojasi miesto, kurorto ar visos vietovės lankymo, tyrinėjimo maršrutus; jei neturi keliavimo patirties, vyksta į organizuotas ekskursijas, jei savarankiškų keliavimo įgūdžių pakanka, nuomojasi automobilį ir keliauja su šeima ar draugais.
Poilsinę kelionę pasirenkantis žmogus sykiu įgyja ir laisvę bei atsakomybę už savo atostogas: nori – nieko neveiki ir mėgaujiesi paplūdimio malonumais, nori – keliauji, nori – suderini šiuos abu variantus“.
Didėjantį keliautojo savarankiškumą ir jo ištikimą palydovą - augantį kompiuterinį raštingumą - rodo ir neseniai rinkos bei viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa apie gyventojų kelionės organizavimosi įpročius. Apklausos duomenimis, pagrindiniu informacijos šaltiniu apie keliones jau nebe pirmus metus išlieka internetas, o kasmet daromos apklausos rodo, kad ieškančiųjų informacijos apie keliones virtualioje erdvėje nuolat daugėja: 2014 m. tai darė 65 % apklaustųjų, 2013 m. – 63 %, o, pvz., 2010 m. šis skaičius siekė 50 %.
„Spinter tyrimų“ duomenimis, iš 51 proc. keliautojų, kurie įsigijo kelionių organizatoriaus sudarytą atostogų paketą per kelionių agentūras, 21 proc. kelionę įsigijo taip pat iš kelionių agentūros, bet savarankiškai – internetu. „Keliautojai jaučia malonumą įsitraukdami į savų atostogų organizavimą, tad vis daugiau jų kelionių paketus iš kelionių agentūrų įsigyja patys, internetu“, - pastebėjo I. Aukštuolytė.
Nebijo fizinio krūvio
Prie žingeidžių, savarankiškų ir aktyvių keliautojų I. Aukštuolytė priskiria ir Lietuvoje sparčiai augančią slidinėjimo aistruolių bendruomenę. „Jau vien per išankstinius žiemos pardavimus vasarą pardavėme apie 60 proc. visų mūsų suformuotų ateinančios žiemos slidinėjimo kelionių“, - pardavimų statistika dalijosi I. Aukštuolytė.
Ji pastebėjo, kad net ir į kalnus išsirengę poilsiautojai paprastai linkę dieną ar dvi „pailsėti“ nuo slidžių ir pakeliauti po apylinkes. Kalnuose tarp siūlomų lankytinų vietų – įvairūs požeminiai urvai, taip pat žavūs mažų kalnų miestukų centrai ir terminiai baseinai. Viena iš slidinėjantiesiems aktualių „pramogų“ – ir galimybė apsipirkti, mat žiemą ar ankstyvą pavasarį daugelyje prekybos centrų vyksta išpardavimai.