Nauja lankytina vieta tiems, kurie žada keliauti po Lietuvą

Prieš prasidedant kelionių po Lietuvą metui, regionuose įsikūrusių lankytinų vietų šeimininkai siūlo įtraukti intelektualių pramogų, daugiau sužinoti apie įvairių Lietuvos vietų istoriją.

Vienas iš būdų – regione, į kurį keliaujate, susirasti veikiantį (o gal ir apleistą?) dvarą ir jį aplankyti.

„Kiekviename dvare slypi po keletą istorijų. Bistrampolis nuo šiandien kviečia išgirsti bent keturias“, – sako šį dvarą prižiūrintis kunigas Rimantas Gudelis, penktadienį atidarysiantis naujojo Bistrampolio muziejaus duris.

Muziejus įkurtas dvaro lobyne, kuris iki šiol nebuvo atvertas lankytojams. Jį įrengti paskatino lankytojų susidomėjimas. Prie kelio Via Baltica įsikūrusį dvarą per dieną vidutiniškai aplanko keli šimtai žmonių – nuo pro šalį į tolimesnes Europos valstybes keliaujančių suomių, kuriems tai – trumpas stabtelėjimas, iki pasiliekančiųjų kelioms dienoms ar savaitėms ir net čia kuriančių.

Toks prieš daugiau kaip šimtmetį buvo Nobelio premijos laureatas, rašytojas Henrikas Senkevičius, dvare rinkęs medžiagą romanui „Tvanas“. O šiandien jo pėdomis seka Bistrampolio dvarininkų palikuonis, Lenkijos dokumentinio kino režisierius Tadeušas Bistramas.

„Muziejuje didelį dėmesį skiriame Bistramams ir jų giminės istorijai: čia įrengėme Vladyslavo Bistramo ir jo žmonos laikų dvaro buities kampelį, surinkome dokumentus, portretus – tai, ką apie juos galėjome rasti“, – pasakojo R. Gudelis.

Tačiau T. Bistramas į dvarą atvyksta ne informacijos apie savo giminę. Septynis dokumentinius filmus sukūręs režisierius ir scenaristas šiemet renka medžiagą kūriniui apie H. Senkevičiaus „Tvaną“. „Litwos“ pseudonimu pasirašinėjęs H. Senkevičius šiame romaną pasakojo apie laikus, kai į Lietuvos ir Lenkijos karalystę iš vienos pusės plūdo rusai, iš kitos – švedai. LDK gyventojai šiam „tvanui“ priešinosi.

Kita istorijos kryptis po H. Senkevičiaus ir jo kūrybos, pristatoma Bistrampolio dvaro muziejuje – 1863 m. sukilimas. Jame dalyvavo dvaro valdytojo sūnus Vladyslavas Bistramas, jis buvo sukilimo vado Konstantino Kalinausko adjutantas ir generolas. Pergalingos Bistrampolio kautynės buvo vienos iš didžiausių per visą sukilimą. Vienas įvykis per kautynes V. Bistramui išgelbėjo gyvybę ir po sukilimo numalšinimo.

Kai per Bistrampolio kautynes lietuviai ir lenkai užspeitė caro kariuomenę šalia dvaro esančioje žydų smuklėje, nusprendė ne padegti smuklę, o tiesiog carines pajėgas nuginkluoti. Mat smuklės šeimininkai buvo Bistramų draugai. Vėliau jie V. Bistramui atsidėkojo: išgelbėjo jį nuo suėmimo. Jie perrengė dvarininką rabinu ir išsiuntė į Vakarus per sieną su Karaliaučiumi, įteikę raštą, kad rabinas serga ir jį reikia gydyti užsienyje.

„Tai – tik viena iš muziejaus istorijų, dominančių intelektualus bei turistus. Tikimės, kad dvaro muziejus padės sudominti daugiau žmonių ir įamžins nedidelį Bistramų palikimą. Daug niokojančių įvykių dvarą buvo nuskurdinę ir palikę nepavydėtinoje padėtyje, bet dabar jis vėl tampa vienu svarbiausių kultūrinių Šiaurės Lietuvos objektų“, – pabrėžė R. Gudelis.

Dvare jau 14-uosius metus iš eilės rengiamas vasaros kultūros festivalis, atgaivintas žirgynas – praėjusiais metais vyko Bistrampolio konkūrų taurė, įrengta koplyčia – Knygnešystės muziejus, prižiūrimas parkas, kuriame ganosi kelios dešimtys danielių.