Laipiojimas kalnais, įspūdingų pakrančių tyrinėjimas, nematytų gyvūnų stebėjimas, vietos virtuvės patiekalų ragavimas – tai tik keletas atradimų, kurie jūsų laukia apsilankius šioje Šiaurės žemėje. Štai penkios priežastys, dėl kurių verta atrasti Farerų salas, sakoma pranešime spaudai.

Ore pakibęs ežeras

Tarp Norvegijos jūros ir Šiaurės Atlanto vandenyno esanti aštuoniolikos salų grupė išsiskiria kraštovaizdžiu. Nusileidus lėktuvu į didžiausioje Farerų saloje Streimojuje esantį Vagaro oro uostą niekur toli eiti nereikės. Netoli oro uosto esantis Sorgvasto ežeras lyg magnetas traukia turistus, nes tokio vaizdo niekur nepamatysite – ežeras lyg pakibęs ant skardžio ore, nes jo kraštą nuo jūros teskiria plona uolienų linija.

Žiūrint nuo kelio ežeras atrodo susiliejantis su dangumi. Toje pačioje saloje yra ir kitas gamtos stebuklas – Gasadaluro iškyšulys, ant kurio įsikūręs lyg iš atvirutės nužengęs kaimas, o vaizdui didingumo suteikia iš kelių dešimčių metrų tiesiai į jūrą savo vandenį liejantis krioklys.

Žygeivių rojus

Farerų salos yra tikras atradimas žygeiviams – turistams čia siūlomi 23 jau išbandyti ir patikrinti maršrutai, kurie tęsiasi nuo kelių iki keliasdešimt kilometrų. Taigi galėsite rinktis – žygiuoti kelias dienas su nakvyne vis kitoje vietoje, ar išeiti lengvo pasivaikščiojimo po pietų.

Maršrutų gausa leidžia planuoti kelionę tiek jau patyrusiems keliauninkams, tiek šeimoms su vaikais. Kadangi salų reljefas yra kalnuotas, tad nuobodu nebus. Dar vienas privalumas – salos neapaugusios medžiais ir nedidelės, tad pasiklysti bus sunku.

Vaizdas iki Islandijos

Farerų archipelagą galima pavadinti mažąja Islandija – tiek šios vietovės turi panašumų. Tačiau yra ir tiesioginis ryšys. Eusturojaus saloje stūkso Slaetaratinduro kalnas – aukščiausia vieta Fareruose, siekianti 880 metrų virš jūros. Bet tai dar ne viskas. Guinnesso rekordų knygoje ši vietovė yra įrašyta kaip plačiausią regėjimo lauką turintis taškas: jei yra geros oro sąlygos, tuomet galima išvysti didžiausią Islandijos ledyną, nutolusi nuo Farerų per 550 kilometrų.

Atgimęs vikingų pasaulis

Jei esate vikingų kultūros gerbėjas ir nepraleidžiate nei vienos serialo „Vikingai“ serijos, tuomet Farerai jums turi dovaną. Streimojaus salos šiaurėje, slėnyje, yra įsikūręs Saksuno kaimas – iš trijų pusių apsuptas kalnų, iš vienos besiribojantis su jūra. Kaimo namai suręsti iš akmenų, o stogai apšildyti žemėmis ir apaugę žole – pasijausite nusikėlę geru tūkstantmečiu atgal. Kaimas turi ir uostą, todėl galėsite iš arti susipažinti su žvejų gyvenimu ir paragauti ką tik pagautos ir pagamintos žuvies.
Farerų salos

Unikali Šiaurės virtuvė

Leidinys „The Guardian“ pavadino Farerų salų virtuvę „naująja Šiaurės šalių lydere“. Gyvendami toliau nuo kitų žmonių buveinių, izoliuotai ir atšiauriomis sąlygomis, salų gyventojai maistui pritaikė įvairius produktus ar jų dalis. Čia galėsite paragauti tokių patiekalų kaip fermentuotos ėrienos, vėjyje džiovintos žuvies, avies galvos, kurių nerasite kituose pasaulio vietose. Dalis salos gyventojų verčiasi avininkyste, kita dalis – žvejyba, todėl natūralu, kad ėriena ir žuvis yra nacionalinės virtuvės pagrindas, todėl patiekalų iš šių produktų atsiragausite.

„Dar praėjusiais metais autoritetingas leidinys „The National Geographic“ Farerų salas įvardino kaip regioną, kurį būtinai turite aplankyti. Džiaugiuosi pranešdama žinią, kad lietuviams šis kraštas bus greitai ir patogiai pasiekiama ir jie galės susipažinti su kitokia šiaurietiška kultūra. Vasaros sezonui Skandinavijos skrydžių bendrovė SAS pristato skrydį į Farerus, kuris bus vykdomas kasdien“, – sako Rūta Jucienė, bendrovės vadovė Baltijos šalims ir Rusijai.

Salas bus galima pasiekti nuo kovo 26 d., skrendant iš Vilniaus į Farerus per Kopenhagą. Tiek iš Vilniaus ir Palangos, tiek iš Kopenhagos skrydžiai vykdomi kasdien. Jie taip išdėstyti laike, kad tektų kuo mažiau sugaišti laiko persėdant.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)