Neeilinė lietuvių alpinistų ekspedicija II: akistata su dorovės sergėtojais Kinijos pasienyje

Sisia Pangma - viena iš keturiolikos aukščiausių viršūnių, perkopiančių 8000 metrų ribą. Ją šturmuoti šią savaitę išvyksta lietuvių ekspedicija, kurios branduolį sudaro Vilniaus Universiteto Žygeivių klubo (VUŽK) nariai. Tai - Šarūnas ir Donatas Zigmantai, Juras Jorudas ir Danguolė Bičkūnienė, visi ne kartą ir dalyvavę, ir vadovavę ekspedicijoms ir kopimams sudėtingais maršrutais, kartu keliaujantys jau daugelį metų. Prie jų prisijungė Juozas Stankūnas, Vidas Kriaučiūnas ir Mindaugas Varnas, patyrę keliautojai, bent po kartą įkopę į viršūnes virš 7000 m. Apie naujus nuotykius šios neeilinės ekspedicijos pradžioje, keliautojai mūsų skaitytojams pasakoja patys - tiesiai iš Tibeto prieigų.

Taip pat skaitykite: Lietuvių ekspedicija leidžiasi į pavojingą kelionę

arba: Neeilinė lietuvių alpinistų ekspedicija I: Naujujų metų sutikimas Katmandu... balandį

Vakar 12 val. pasiekė džiugi žinia, kad gavome grupinę Kinijos vizą. Atslūgo visas nerimas, kad kinai Šarūno ir Danguolės neįsileis, dėl 2012 m. Kunluno kalnuose gautos baudos. Prieš išvykdami dar spėjome susitikti su alpinistu Sauliumi Viliumi, iš jo gavome keletą vertingų patarimų.

Apie 15 val. atvyko mūsų autobusas su visa bazinės stovyklos manta. Dujų balionais, maisto bačkomis ir kitokiais ryšuliais apkrautas autobusas atrodė įspūdingai. Kol kas nežinome kiek tiksliai svorio turime, bet panašu, kad tona bagažo tikrai bus.

Po 4 val. vingiavimo perkrautais ir išmaltais Nepalo keliais, bei stoviniavimo keliolikoje patikrinimo postų privažiavome Nepalo-Tibeto pasienio miesteli Kodari.

Nakvynei stojome Nepale, nes sienos kirtimo procesas ne iš lengvųjų. Sieną kirsti galima tik pėsčiomis, visas bagažas tikrinamas ir peršviečiamas rentgenu, o su tiek mantos greitai neprasisuksi. Mūsų pervažiavimo organizatoriai nepaliečiai ryte pasirūpino nešikais kroviniams pernešti.

Truputį nejaukiai jautėmės, kad 90 proc. iš tų nešikų buvo moterys, bet dar nejaukiau būtų buvę neleisti toms moterims užsidirbti. Kertant sieną mus kaip kokius pionierius išrikiavo į eilutę pagal sąrašą ir tokia vorele turėjom kirsti visus patikrinimo postus, mūsų pačių nešamą bagažą tikrino net 3 kartus.

Vienas Kinijos liaudies respublikos dorovės sergėtojas net vežamas knygas vartė ir atėmė dovanoms pirktas Kamasutros kortas. Deja, nešikų neštame bagaže praradome ir gerokai vertingesnio krovinio. Kinai konfiskavo visas lietuviškas dešras ir sūrius.

Tibete patekom į Tibeto alpinizmo asociacijos gido globą, visą buvimo Kinijoje laikotarpį mus kas nors globos. Persėdome į naują autobusiuką, nepalietį virėją Geldžiumą palikom rūpintis manta ir patraukėme toliau.

Artimiausiame miestelyje Zhang Mu sustojome papietauti ir palaukti sunkvežimio su daiktais. Po pietų ženkliai geresnės kokybės kinišku keliu stačiu serpentinu važiavom šiandieninio tikslo link – 3750 m. aukštyje įsikūrusio miestelio Nyalam. Čia mes šiąnakt ir nakvojame.

Aplinkui snieguotos viršūnės, kartkartėmis pasniguriuoja, o mes naktį leidžiame viešbutyje. Tiesa paguodos iš to mažai: kambariuose temperatūra +5 C, o duše karštas vanduo gal ryt po pietų ir atsiras.

Džiugu, kad galvas kol kas skauda tik dėl netektų dešrų, o ne dėl aukščio. Ryt eisim pasivaikščioti į viršų ir pirksime trūkstamą maistą. Nakvosim ten pat, kad labiau priprastumėme prie aukščio.