Neeilinė lietuvių alpinistų ekspedicija III: 1000 m. aukštyn per vieną parą

Dalinamės su savo skaitytojais trečiąja drąsiųjų Lietuvos alpinistų, pasiryžusių šturmuoti aukščiausią Tibeto viršūnę Sisia Pangmą, žygio dalimi, Ją tiesiai iš grupės stovyklos mums perdavė ekspedicijai vadovaujantis Šarūnas Zigmantas.

Taip pat skaitykite: Neeilinė lietuvių alpinistų ekspedicija I: Naujujų metų sutikimas Katmandu... balandį

arba: Neeilinė lietuvių alpinistų ekspedicija II: akistata su dorovės sergėtojais Kinijos pasienyje

Ryte Nyalame išlindus iš viešbučio paaiškėjo, kad lauke oras šiltesnis nei viduje. Nors naktį snigo, ryte saule jau buvo ištirpinusi didžiąją sniego dalį.

Papusryčiavę toje pačioje, Tibeto alpinizmo asociacijos priskirtoje, valgykloje išsiruošėme į aklimatizacinį žygelį. Nusprendėme eiti prie švento Dara Tsho ežeriuko, nuo kurio ir Sisia Pangmos viršūnė turi matytis.

Pasivaikščiojimą pradėjome nuo Tshongdu gompa šventyklos, pasukome daugybe maldų malūnėlių ir išėjome ten kur akys vedė. Turimas maršruto aprašymas ir schema nelabai kuo padėjo, nes kinai čia jau pritiesė naujų kelių, pristatė naujų tiltų ir hidroelektrinių. Vienaip ar kitaip mūsų tikslas šiandien pakilti virš 4 km, o čia kiekviena „kalvelė“ tiek iškyla.

Paėjėję valandą šiaip taip atsikratėme paskutinių urbanistinių vaizdų ir pasijutome tikruose kalnuose. Kylant aukštyn Himalajai darėsi vis didingesni.

Atsivėrė snieguotos viršūnės, nors sniegas po kojomis jau kuris laikas girgždėjo. Šventojo ežeriuko taip ir neradome, tiesa pasakius, per daug jo ir neieškojome - tokiu metų laiku šis dar gali būti užšalęs.

Žiema iš 4 km aukščio dar visiškai nepasitraukė. Įdomu, kas mūsų bazinėje stovykloje 5000 m aukštyje laukia... Kylimą baigėme 4380 m. aukštyje. Iš čia jau visu gražumu matėsi Jugal Himal grandinės šešiatūkstantininkai ir tolumoje debesiukais besidangstanti pati Sisia Pangma.

Rytoj mes ją apvažiuosime aplinkui ir patikrinsime, gal iš šiaurės ji gražesnė.

Grįžome tuo pačiu keliu, tik kirsdami visus serpantino vingius - skubėdami nepavėluoti pietums. Dar vakar sutarėme, kad šiandien pietums bus tradicinis tibetiečių patiekalas momo - koldūnai su jako ar kito raguočio mėsa.

Tibete momo mūsų nesužavėjo, Nepale jie žymiai skanesni. Gerai kad bent skanios visai lietuviškos sriubos su bulvėmis ir kiauliena gavom. Popietę praleidome pirkdami vakar prarastą maistą ir ilsėdamiesi.

Labiausiai užsigrūdinę, o gal murziniausi nusiprausė po dušu. Vanduo jame jau bet viešbutyje oro temperatūra tie patys +5 C. Žodžiu 4 km aukščiui prisitaikėme sėkmingai, baisu tik tai kad rytoj jau 5 km aukštyje reikės nakvoti.