Neįprastas augintinis tapo TV serialo žvaigžde

Pasakęs tokį komplimentą merginos palankumo nepelnysi. Mat kiaulė daugelio supratimu yra nutukusi, nešvari, prastai atsiduoda ir jokiu būdu negali pretenduoti į gražuolės titulą. Netgi teiginys, kad kiaulė biologiškai iš visų gyvūnų panašiausia į žmogų ir ketvirtoji jų eilėje pagal intelektą, pralenkianti taip mėgstamus šunis, reikalo paprastai nepataiso. Tačiau šis požiūris gerokai pasikeistų atidžiau pažvelgus į Vietnamo paršelius. Tuo įsitikinome apsilankę Jovitos ir Žydrūno Rušų ūkyje Kubiliūnų kaime.

Paršelių rasti vis sunkiau

Nors oficialiai skelbiama, kad žmonės kiaulių nebeaugina, nes neapsimoka, išties daug žalos padarė afrikinis kiaulių maras – tam tikrose teritorijose teko atsisakyti visų auginamų kiaulių, tarp jų ir Vietnamo bei kitų retesnių veislių. Tad rasti paršelių aplink Kauną ir Vilnių šiemet nepavyko, teko važiuoti Baisogalos link.

Beje, Jovitos Rušės užaugintas paršelis yra tapęs TV serialo „Diena naktis“ žvaigžde ir iki šiol laimingai gyvena vieno jo kūrėjų namuose. Ką ir sakyti, po to į paršelius kaip dekoratyvinius gyvūnus ir mielus augintinius kur kas prielankiau ėmė žiūrėti daugybė žmonių, tad jų paklausa labai padidėjo.

Vietnamo kiaulyčių aukštis apie 26 cm ties pečiais. Jų ausys stačios, uodega tiesi. Jau 2–3 savaičių amžiaus paršelis įsimena savo vardą ir atsiliepia kviečiamas. Tačiau svajojantiesiems apie labai mažą paršelį, kuris suaugęs tesvers keliolika kilogramų, vertėtų žinoti, kad toks bus ne Vietnamo, o kitos veislės atstovas.

Mažučiai Vietnamo paršeliai, kurių visą pulką išvydome Jovitos ir Žydrūno sodyboje, išties paperka ir ima atrodyti, kad net suaugę jie vis tiek bus mažesni už didelės veislės šunį. Kitose šalyse, kur paršelius auginti kaip naminius gyvūnus tapo madinga daug anksčiau, buvę įvairių istorijų – iš nesąžiningų pardavėjų įsigyti ar stipriai peršerti paršeliai užauga ir daug didesni – per 100 kg. Tai kur kas daugiau nei tikėtasi, bet iki tol šeimininkai taip prie jų prisiriša, kad nė už ką nebeatsisako. Matyt, jie iš tiesų labai įdomūs ir mieli augintiniai.

Grožis ir meilumas

„Šių gyvūnų svarbiausia neperšerti. Maistą reikia šiek tiek riboti, tada neužaugs labai dideli ir bus sveiki. Paršeliai apetitu nesiskundžia, palepinti norisi, tad susilaikyti ir neperšerti sunku. Aš pati prieš šešerius metus dvi pirmąsias kiaulaites nusipirkau dėl grožio, tik vėliau įsigijau ir paršelį. Ūkis, kuriame pirkau kiaulaites, buvo prie miško, paršeliai laisvai bėgiodavo lauke. Dabar galiu pasakyti, kad perkant svarbu žinoti, kokio amžiaus iš tiesų sulaukę paršeliai. Jaunesni atrodys mažesni, o užaugę gali būti stambesni“, – pasakoja Jovita ir pataria pirkti ne jaunesnius kaip 2 mėnesių paršiukus. Tuomet jie sveria apie 2–3 kilogramus.

Vietnamo paršeliai mums asocijuojasi su juoda, o tiksliau – tamsiai pilka spalva. Tokia yra jų šerių spalva, o kol paršeliai maži, pro juos šviečia balta oda. Tačiau tai nėra vienintelė galima spalva, jų būna ir margų ar net visai baltų.

„Pirkau juodą ir margą kiaulaites: margoji pirmąją vadą atsivedė visus margus, o dabar visi juodi. Vadoje būna 9–16 paršelių, pirmieji didesni, o paskui vis mažesni. Kai paršelių daug, sudėtinga, nes ima trūkti motinos spenių ir tenka maitinti buteliuku. Jau po 10 parų jie savarankiški, patys ima ėsti ir gerti. Pirmą savaitę tvarte pastatau lempą. Mažas paršelis telpa į delną“, – pasakoja Jovita, kurios ūkyje daug ir kitokių gyvūnų – ožkų, avių, net fazanas ir papūga bei pulkelis įvairių veislių balandžių.

Viskas prasidėjo nuo to, kad apsigyvenusi kaime ieškojo sau ir ypač vaikams geresnio pieno. Įsigijo ožką, o paskui pajuto, kaip smagu ir įdomu auginti gyvūnus, todėl įsigydavo vis naujų.

Galima valgyti, bet geriau draugauti

Jovita paršelių neaugina mėsai, mieliau juos parduoda kaimo turizmo sodyboms ar auginti namuose, o mėsos nusiperka. Žinoma, ragauti teko, o mėsytė tikrai buvo kitokia – skanesnė ir tankesnė.

Kinų mažųjų, arba Vietnamo, kiaulių suaugę kuiliai sveria 50–60 kg, o kiaulės – apie 40 kg. Jos greitai bręsta, jau 4–5 mėn. amžiaus. Kergti reikėtų ne jaunesnes kaip 6 mėn. Vietnamo kiaulės nemėgsta drėgnų ir šaltų tvartų, todėl reikia nepagailėti šiaudų. Tuomet kriuksės įsiknisa ir nejaučia šalčio, drėgmės. Paršeliams labai svarbu kraikas. Jovita beria stambių pjuvenų, tad jos augintiniai tarsi išprausti.

Skaičiuojama, kad iš vienos vislios ir sėkmingai paršelius vedančios kiaulės per metus galima gauti 400–500 kg kiaulienos. Mėsinės jų savybės priklauso nuo šėrimo. Negailint koncentruotųjų pašarų kiauliena būna rieboka, tačiau jei duodama žolės, šieno pabirų ar kitų daug ląstelienos turinčių pašarų, skerdena nėra riebi.

Charakteris ir elgesys

Paršelius fotografavome lauke, fazanams skirtame voljere. Paukštis iš šilto tvartelio vis išskrisdavo pasižiūrėti, kas dedasi jo valdose, ir pasipiktinęs sprukdavo atgal. Paršeliai zujo po voljerą visu būriu.
Susidarė įspūdis, kad jie reaguoja į žmogaus judesį – judesio nėra, paršeliai sustingsta kamputyje, o vos sujudėjus būrelis ima blaškytis po voljerą. Ištiesus ranką paglostyti, kilo visiška panika. O glostyti norisi, mat paršeliai švarutėliai, gudriais snukučiais ir simpatiški, kaip ir kitų gyvūnų mažyliai.

Ne taip paprasta kokį pasigauti ir šeimininkei. Kai pagaliau vieną pačiupo, šis ėmė baisiai klykti, tačiau laikomas ant rankų greitai nusiramino.

„Mūsų paršeliai net nėra sirgę, kai kurių vadų neskiepijome, tik pirmąją parą davėme seleno. Maistą jiems gaminame patys – miltus malame iš miežių, kukurūzų, avižų mišinio. Tiksliau, ne malame, o traiškome grūdus ir duodame paršeliams sulaižyti. Su vandeniu nemaišome, nes vasarą likučiai tuojau pat prarūgsta, o tuomet jau lauk bėdos. Vandens gauna atskirai. Taip pat galima duoti viską, kas auga darže ir sode“, – pasakoja Jovita.

Miltais šeriamas paršelis, kartais pavaišinamas ir vištų, žuvų kaulais, per metus užauga iki 80 kg. Jei skirtas ne mėsai, o draugystei, šeriamas kitaip ir tokio pat amžiaus sveria apie 40 kg.
„Jei paršelį auginame draugystei, jam reikia duoti salotų, daržovių, avižinių dribsnių ir po saują šunų arba kačių maisto. Apskritai Vietnamo kiaulės ėda daug mažiau nei mums įprastos rožinės. Net mėsai auginamai kibiro miltų užtenka visai savaitei, o rožinė beveik tiek per dieną sulapnoja.

Namuose auginamas paršelis elgiasi ir bendrauja su žmogumi kaip šuniukas. Tačiau gali išmokti naudotis dėže kaip katė ir jo nebūtina lauke kelis kartus per dieną vedžioti“, – sako Jovita.
Šį būdą išmėgino ir pati, tik paršeliui augant dėžės reikia vis didesnės. Pasirinkus paršelį auginti namie, jis turėtų būti vienintelis augintinis, daugiau nei kačių, nei šunų. Nors, augdamas nuo mažens, gali ir susidraugauti.

Paršelis labai pavydus ir dažnai trinasi žmogui į koją, prašosi kasomas. Kiaulės kvapo jis neturi.

„Namuose laikant reikia maudyti ir po to tepti odą vaikams skirtu aliejumi. Ir ausis reikia valyti, tik blusų neturi. Jie protingesni už šunis, labai imlūs, lengvai dresuojami. Labai greitai išmoksta, kas galima, o ko ne. Tik užuot loję kriuksi. Ir kompanija jam labai reikalinga, gal net labiau nei šunims“, – lygina Jovita.

Vietnamo kiaulės neagresyvios, labai greitai pripranta prie šeimininkų. Jos lengvai laipioja laiptais. Mažosios kiaulės yra nereiklios pašarams, mielai ėda žolę ir daug geriau nei kitos virškina ląstelieną.

Kiaulės neturi prakaito liaukų, todėl šaltį pakelia lengviau nei karštį. Kai karšta, voliojasi purve ir taip vėsinasi, o paskui purvo sluoksnis atlieka apsauginio kremo nuo saulės vaidmenį. Mat kiaulės, kaip ir žmogus, gali nudegti nuo saulės. Sudžiūvęs purvo sluoksnis jas saugo ir nuo uodų bei kitų kandančių gyvių. Jeigu sodyboje yra tvenkinys, o paršelis vaikšto laisvai, jis gana dažnai eis maudytis. Labai džiaugsis bet kuria kieme atsiradusia balute ir taip besidžiaugiant ji virs tikru dideliu purvynu.

Švaros kiaulės stengiasi laikytis pačios. Jei tik yra sąlygos, tuštinasi pasirinktame kampe, kuo toliau nuo tos vietos, kur ėda ir miega. Jei gyvens laisvai, savo reikalams pasirinks atokesnį kampelį. Kiek ir kurioje vietoje knisti jam nenurodysi. Tokia jau prigimtis.

Žinokite!

• Perkant Vietnamo paršiuką svarbu įsitikinti, ar tai iš tiesų šios veislės gyvūnas. Geriausia, jei yra galimybė pamatyti ir jo tėvus, panašiai kaip ir įsigyjant veislinį šunį. Jeigu mažas gyvūnas atrodo kaip būtent tos veislės atstovas – dar nieko nereiškia. Paaugęs jis gali būti visiškai kitoks, o svarbiausia – gerokai didesnis.

• Užsienyje Vietnamo kiaulės kartais kergiamos su šernais, siekiant turėti itin skanios mėsos. Tai gali atsitikti ir savaime, mat jas galima laikyti ne tvarte, bet dideliame aptvare ar leisti lakstyti laisvai. Jei paršelį ketinama auginti mėsai, toks veislių sumaišymas gal net pageidautinas. Tačiau jei tikimasi, kad paršelis bus augintinis, tuomet pageidautina, kad būtų švelnaus charakterio ir kuo mažesnis.

• Užaugusios Vietnamo kiaulės būna žmogui maždaug iki kelių. Nuotraukose internete pamačius mažą pilką paršelį irgi galima apsirikti dėl jo veislės. Nors ir panašūs, tačiau tai gali būti nykštukiniai paršeliai (minipigai), kurie suaugę sveria apie 14 kg. Jie kur kas brangesni, o Lietuvoje gal tėra vienas kitas. Būtent jie auginami butuose ir vedami pasivaikščioti su petnešomis. Vietnamo paršelius auginti bute nerekomenduotina, tokiam augintiniui reikia daugiau erdvės – sodybos su jam skirtu aptvaru ir nameliu.