Taip pat skaitykite: Gausiausiai mitais apipintas Aukštaitijos kampelis
Utena: (ne)eilinis pasibastymas po Šiaurės Lietuvą
Tiesa, ilgai Sirvėtos parko paslaptis buvo nelengva surasti – trūko informacinių stendų, patogių takų. Tačiau įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas. II etapas“ parkas buvo atnaujintas iš pagrindų ir dabar yra pasirengęs lankytojams suteikti neišdildomų įspūdžių.
Atnaujinta lankytojų centro ekspozicija
Kelionė po Sirvėtos regioninį parką turėtų prasidėti Šventos dvaro svirne įsikūrusiame lankytojų centre, kuris buvo atnaujintas dar pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas. I etapas“ ir atidarytas gegužės mėnesį. Ekspozicijoje, kurios pagrindinė tema – mitologija, lankytojai supažindinami su parko vertybėmis, ypatingas dėmesys skiriamas senovės baltų pasaulėžiūrai, santykiui su gamta.
2014 m. Šventos kaime, Šventos dvaro teritorijoje, planuojama statyti Sirvėtos regioninio parko gamtos mokyklą bei įrengti mokomąjį taką. Jo tema – „Mitologija“ – bus lankytojų centro vidaus ekspozicijos tęsinys po atviru dangumi.
Lankytinos vietos
Uždarę lankytojų centro duris, svečiai kviečiami apžiūrėti parką savarankiškai. Pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas. II etapas“ atnaujinta lauko informacinė sistema, taigi patogios nuorodos ir informaciniai stendai leis lengvai surasti visas parko vertybes.
Net du apžvalgos bokštai – prie Staškinės ežero ir Didžiasalio kaimo – leis apžvelgti viską iš aukščiau. Klaidžiodami po parką pėsčiomis ar dviračiais sustokite liepų pavėsinėje, kuri sukurta XX a. pradžioje specialiais svarsčiais lenkiant augančias liepas.
Taip pat aplankykite Kačėniškės piliakalnį, kuris pagal projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas. II etapas“ buvo pritaikytas lankytojams, įrengiant laiptus, takus, iškertant mažaverčius krūmynus ir medžius. Skaičiuojama, kad žmonių čia apsigyventa skirtingais laikotarpiais: 1 tūkst. m. pr. Kr. bei 1 tūkst. m. po Kr.
Prieš imantis tvarkyti, buvo atlikti ir archeologiniai žvalgymai, rasta smulkių ugnyje buvusių akmenukų, keletas gyvulių kaulų, ištirpusios keramikos ar molio tinko žymių, brūkšniuotosios keramikos liekanų, taip pat keramikos lygiu ir gruoblėtu paviršiumi. Visa tai byloja apie skirtingus Kačėniškės piliakalnio apgyvendinimo laikotarpius.
Visai netoli Kačėniškės stūkso Alakalnis, arba Garnių alkas, kuriame kadaise būta aukojimo dievams vietos. Šios dvi kalvos su greta tyvuliuojančiu Margežerio ežeru nuo seno laikytos magiškomis. Legenda byloja, kad kadaise Margežeryje nuskendusios trys seserys, o ežere negalima berniukams maudytis – skenduolės pasiims pas save.
Magiškos vietos
Legendomis apipinti ir kiti Sirvėtos regioninio parko stebuklai. Čia stūkso ir akmuo su pėda, kurią esą kadaise milžinas įspaudęs, tyvuliuoja ežerai, kurių parke net 31, ir stebuklingi šaltiniai.
Vienas jų – Lino verdenės šaltinis, sakoma, turi gydomųjų savybių. Legenda pasakoja, kad kadaise prie Bėlio ir Sėtikės ežerų stovėjusi pagonių šventykla, o jos žynys turėjęs sūnų Liną. Kai Nalšios žemę puolė kalavijuočiai, Linas pasakė tėvui juos miške paklaidinsiąs. Pažadėjęs priešams parodyti šventyklą, Linas vedžiojo juos ratais, kol atėjo naktis.
Buvo žiema ir Linas vedė karius per Sėtikės ežero paviršių. Kai priešai suprato klastą, buvo jau per vėlu, ledas pradėjo trūkinėti ir visi jie nuskendo, Linas, deja, drauge su jais. Nuo tada Sėtikės ežeras įgavo mėlyną linų spalvą, o pavasarį tarp Bėlio ir Sėtikės ištryško šaltinis, kurį senasis žynys sūnaus garbei pavadino Lino verdene. Sako, naktimis ten ir dabar vaidenasi paskendę kariai, o nuo jų pykčio net ežero krantai užpelkėjo...
Parke yra ką veikti ir vasarą, ir žiemą: čia organizuojamos ekskursijos, vyksta renginiai, o vasarį švenčiama pelkių šventė, per kurią rengiamas žygis slidėmis! Nepraleiskite progos aplankyti Aukštaitijos stebuklus.